Ką galite padaryti, kad viešųjų pirkimų pažeidimų sumažėtų?

Kaip jau dalinausi šią savaitę apie tai, kad turėjau galimybę pasidalinti mintimis VP PRO metinėje viešųjų pirkimų konferencijoje. Jei klausėtės mano pranešimo, tai pavadinimas turbūt tikrai atrodė labai sudėtingas, o tema iš tiesų gana paprasta – viešųjų pirkimų pažeidimai.

Pirmiausia ką noriu akcentuoti, nereikia bijoti viešųjų pirkimų pažeidimų. Aišku nėra malonu juos padaryti, bet noriu tuo pačiu nuraminti, turbūt neturime nei vieno viešojo pirkimo kur negalėtume prie kažko prikibti. Klaidų ar trūkumų turbūt rasime visada. Blogiau yra tada, kai klaidas darome, bet jas ignoruojame. Dar vienas labai svarbus dalykas, vertinant ar viešųjų pirkimų situacija yra pažeidiminė – pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį turime suprasti ar mūsų priimtas sprendimas keistų pirkimų rezultatą. Jei atsakote, kad visgi ne, tai tikėtina, kad pažeidimas kurį Jūs padarėte bus formalaus pobūdžio. Aišku Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) gali vis tiek pateikti pastabas, bet mano nuomone svarbiausias dalykas yra rezultato pokytis. Jei matote, kad niekas nesikeistų, manau, kad galite vertinti tokią situaciją kaip trūkumą, bet ne pažeidimą.

Visgi iš praktikos galiu pabandyti Jums pristatyti mano nuomone dažniausias klaidas, kurios kaip pristačiau konferencijos metu, gali rodyti labai aiškius red flagus, kad viešųjų pirkimų pažeidimą padarėte. Kas tie red flagai ir kam jie yra reikalingi? Iš esmės tai tam tikras požymis arba jų rinkinys, kurie labai tikėtina Jūsų viešųjų pirkimų atvejį (situaciją) su laiku gali paversti pažeidimu. Taigi kokius red flagus išskirčiau:

✓Prieštaravimas teisės aktams (žinote, kad pvz. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika numato vieną reikalavimą, o Jūs aprašote reikalavimą visišiškai kitaip).

✓Tiekėjo pasiūlymo klaidos ir/ar trūkumai

✓Borta kriterijų ignoravimas (apie tai buvo mano straipsnis, jį rasi čia)

✓PO sprendimai be motyvų (ypač jei pirkimą vertins priežiūros institucija, Jūsų klaus dalykų, o jų neatsiminsite).

✓Keliami kokybiniai kriterijai iškelti „tiesiog, kad būtų“, be realios ekonominės naudos ( LAT praktika)

✓PO sprendimo nemotyvavimas (neaišku kai pir kodėl išrinkote tiekėją viešojo pirkimo laimėtoju).

✓Sutarčių keitimai neįsigilinus į jų būtinumą ir faktiškai nevykdoma viešojo pirkimo sutarties kontrolė (vienas dažniausių ir rimčiausių pažeidimų).

Jei atpažįstate save šiose situacijose, jau manau, reiktų šiek tiek sunerimti. Būtent dėl to pagalvokite apie tai, kaip organizuojate viešuosius pirkimus, nes jie turėtų būti ne kaip etapai, bet procesas. Jei vertinsite visą procesą, tada tuos red flagus atpažinsite gerokai anksčiau nei jie taps pažeidimu.

Bet jei pabandytume apibrėžti tokį pavyzdinį viešųjų pirkimų klaidų sąrašą, kuris, mano nuomone, būtų tikrai labai aiškūs pažeidimai. Susikirsčiau juos į etapus ir išskyriau mano nuomone dažniausius pažeidimus:

Dažniausios klaidos pirkimo planavimo etape:

• Nemokame suskaičiuoti tinkamai viešojo pirkimo vertės, nors žinome, kad esame arti pirkimo būdo pasirinkimo;

• Rinkos tyrimą vykdome formaliai, rinkos konsultacija – kam ji išvis reikalinga?

Dažniausios klaidos pirkimo dokumentų rengimo etape:

• (Ne) tinkamai apibrėžti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai;

• (Ne)tinkamai apibūdintas pirkimo objektas: pernelyg sustambintas ir neišskaidytas pirkimo objektas;

• Pasiūlymų vertinimo kriterijai (kiekybiniai/kokybiniai), jų nustatymas ir susietumas su pirkimo objektu.

Klaidos, dažniausiai pasitaikančios vertinant gautus pasiūlymus:

• Klaidos tiekėjo pasiūlyme; Pvz. ar žinome ką pasiūlyme laikysime esmine pirkimo dokumentų klaida (trūkumu)?

• Deklaruotų kriterijų pagrįstumas ir jų vertinimas.

• Kokias klaidas daro ekspertai?

• Ar ekspertai žino ir geba pagrįsti tiekėjų pasiūlymų pranašumus ir skirtumus?

Dažniausios klaidos sutarties vykdymo etape ir keičiant sutartis:

• Sutartys keičiamos gerai nesuprantant VPĮ 89 straipsnyje nustatytų pakeitimų pagrindų; De facto pakeičiame sutartis, bet jų neįforminame de jure;

• Nekvestionuojame tiekėjų prašymų dėl sutarčių pakeitimų ir atvirkščiai, PO ignoruoja tiekėjų prašymus;

• Keičiame sutartis esant kokybiniams kriterijams, nors gal reiktų to nedaryti (ar atliekate viešųjų pirkimų procedūrų simuliacijas sutarties vykdymo metu?) ;

• Neįsitikiname galutiniu rezultatu, tai dėl ko vykdėme viešuosius pirkimus?

• Netaikome civilinės atsakomybės (netesybas mažinti gali tik teismas, bet patys (nu) sprendžiame ką su jomis darysime).

Dėkoju visiems, kas atėjote manęs pasiklausti konferencijos metu. Linkiu pagalvoti apie Jūsų organizacijos red flagus ir viešuosius pirkimus kurkite kaip procesą. Dar vienas patarimas, kuriuo pasidalinau konferencijos metu, naudokite vadinamąjį KISS metodą (keep it simple and smart), kitaip tariant nesukurkite labai sudėtingų taisyklių, o viską žiūrėkite paprasčiau, taip, kaip skamba Pirkimų žinutės šūkis, kalbėkime apie viską paprastai ir aiškiai.

Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.