Viešojo pirkimo sutarties terminai ir esminis pažeidimas: ką sako teismai ir ką turi žinoti perkančiosios organizacijos ir tiekėjai?

Ar galima nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl vėlavimo, jei delspinigiai yra minimalūs? Teismų praktika rodo, kad taip — jei išpildomi CK 6.217 straipsnio kriterijai. Tai reiškia, kad vien sutarties sąlygos neapsaugo nei tiekėjo, nei perkančiosios organiacijos: esminio pažeidimo vertinimas visada atliekamas pagal įstatymą, o ne vien pagal delspinigių ribas.

Viešųjų pirkimų sutartys dažnai kelia praktinių iššūkių, o terminų laikymasis yra vienas jautriausių aspektų. Vėlavimas gali būti tik formalus pažeidimas, bet tam tikrais atvejais — ir pagrindas nutraukti sutartį. Lietuvos teismų praktika nuosekliai pabrėžia, kad vertinant terminų pažeidimą reikšmingos ne tik sutarties formuluotės, bet ir šalių elgesys vykdant sutartį.

Vienas iš naujų to pavyzdžių – Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. e2A-62-1097/2026, kuriame aiškiai aprašyta kada terminų nesilaikymas gali tapti pagrindu nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

Bylos aplinkybės

• „SIA AstraMed“ laimėjo pirkimą su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

• Sutartyje nustatytas 10 darbo dienų pristatymo terminas.

• Tiekėja realiai pasiūlė 90 kalendorinių dienų terminą.

• Perkančioji tai vertino kaip esminį pažeidimą, nes terminas buvo kritiškai susijęs su laboratorijos funkcijomis.

• Delspinigiai sudarė 13,72 Eur, t. y. nesiekė sutartyje nustatytos 20 % ribos.

• Sutartyje buvo numatyta galimybė stabdyti vykdymą dėl nenumatytų aplinkybių (bendrųjų sąlygų 21.1–21.6 p.).

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tiekėjos vėlavimas nesudarė esminio sutarties pažeidimo, nes:

• egzistavo alternatyvios priemonės (stabdymas, pratęsimas),

• delspinigiai buvo minimalūs,

• perkančioji organizacija nepagrindė realaus poveikio savo funkcijoms.

Sutarties specialiosios sąlygos dėl delspinigių: ką jos reiškia iš tikrųjų?

Sutarties 11.2.2 papunktis numatė, kad esminis pažeidimas atsiranda tik tada, kai delspinigiai viršija 20 % pradinės sutarties vertės.

Tačiau teismai aiškiai pasakė:

• ši nuostata nepanaikina CK 6.217 str. taikymo;

• delspinigių riba yra pagalbinis, o ne lemiamas kriterijus;

• net jei delspinigiai minimalūs, pažeidimas gali būti esminis, jei iš esmės pažeidžia perkančiosios organizacijos interesus.

Kasacinio teismo akcentas:

Sutarties sąlygos negali eliminuoti įstatyme nustatytos pareigos vertinti pažeidimo reikšmingumą pagal CK 6.217 str. Net ir tais atvejais, kai delspinigių suma neviršija 20 proc. ribos, terminų nesilaikymas gali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, jeigu jis iš esmės pažeidžia perkančiosios organizacijos interesus.

Esminio pažeidimo kriterijai pagal CK 6.217 str. 2 d.

Pažeidimas laikomas esminiu, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:

1. Nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties;

2. Griežtas termino sąlygų laikymasis yra esminis pagal sutarties esmę;

3. Pažeidimas padarytas tyčia arba dėl didelio neatsargumo;

4. Pažeidimas leidžia pagrįstai abejoti, ar sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje;

5. Sutarties nutraukimas nesukeltų neproporcingai didelių nuostolių ar žalos jos pažeidėjui.

Svarbu: Sutarties sąlygos (pvz., delspinigių riba) negali panaikinti šių kriterijų taikymo.

Ką turi padaryti perkančioji organizacija prieš nutraukdama sutartį?

Vienašališkas nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Prieš ją taikant būtina:

1. Laikytis proporcingumo principo – sutarties nutraukimas negali būti paremtas vien formaliu pažeidimu.

2. Įvertinti sutarties esmę – ar terminas, prekių kiekis ar kitos sąlygos gali turėti esminę reikšmę sutarties vykdymui.

3. Pateikti pretenziją – CK 6.209 str. numato pareigą suteikti protingą terminą pažeidimui ištaisyti.

4. Įvertinti alternatyvas:

a) stabdymas,

b) termino pratęsimas,

c) dalinis vykdymas.

5. Rinkti įrodymus:

Perkančioji turi turėti:

a) dokumentuotą komunikaciją su tiekėju;

b) įrodymus, kad terminas yra esminis;

c) faktinį poveikį funkcijoms;

d) argumentus, kodėl alternatyvos netinka.

Praktinės situacijos: kaip elgtis

• Jei terminas susijęs su kritinėmis funkcijomis → dokumentuoti poveikį.

Kodėl? CK 6.217 str. 2 d. 2 p. leidžia vertinti termino reikšmę pagal sutarties esmę.

• Jei delspinigiai minimalūs, o poveikis nedidelis → nutraukimas rizikingas.

Kodėl? Teismai vertina realų poveikį, o ne formalų pažeidimą.

• Jei sutartyje numatytos alternatyvos → pirmiausia jas įvertinti.

Kodėl? Proporcingumo principas reikalauja išnaudoti mažiau ribojančias priemones.

• Jei tiekėjas informuoja apie objektyvias kliūtis → vertinti sąžiningumą.

Kodėl? CK 6.200 str. įtvirtina bendradarbiavimo pareigą.

Praktinės pamokos

Tiekėjams:

• Įvertinti terminus ir rizikas prieš teikiant pasiūlymą.

• Užtikrinti realius vykdymo terminus.

• Dokumentuoti vėlavimo priežastis.

• Nedelsiant informuoti perkančiąją organizaciją apie trikdžius.

• Naudotis sutartyje numatytomis stabdymo ar pratęsimo galimybėmis.

Perkančiosioms organizacijoms

• Aiškiai nurodyti, kurie terminai yra esminiai.

• Nepamiršti, kad CK leidžia vertinti pažeidimą nepriklausomai nuo sutarties sąlygų dėl esminio pažeidimo.

• Laiku pareikšti pretenzijas ir suteikti galimybę ištaisyti pažeidimus.

Išvada

Viešieji pirkimai reikalauja aiškių terminų, realių įsipareigojimų ir proporcingo požiūrio į sutarčių vykdymą.

• Terminų laikymasis yra vienas esminių viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektų, kurio pažeidimas gali lemti ne tik sutarties nutraukimą, bet ir finansinių korekcijų taikymą perkančiajai organizacijai.

• Viešųjų pirkimų teisė yra lex specialis, tačiau ji nepanaikina CK 6.217 str. taikymo.

• Kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo realų poveikį perkančiosios organizacijos interesams ir sutarties.