Trys metai „Pirkimų žinutei“ – ir vėl sugrįžtu

Šiandien „Pirkimų žinutei“ jau trys metai. Nors pastaraisiais metais čia buvo šiek tiek tylos, pamažu grįžtu – su naujomis mintimis, patirtimi ir dideliu noru vėl rašyti.

Per šiuos trejus metus nutiko labai daug. Sunku net patikėti, kiek visko tilpo į tokį, atrodytų, trumpą laiką. Pravedžiau apie 300 mokymų – gal net ir daugiau, nes jau pametu skaičių. Parengiau dvejų „Verslo žinių“ konferencijų „Viešieji pirkimai“ turinį ir vieną jų moderavau, o šiais metais turėjau progą moderuoti diskusiją su jauniausiu konferencijos dalyviu – savo dviejų mėnesių sūneliu.

Įstojau į doktorantūros studijas, prisidėjau prie kelių organizacijų viešųjų pirkimų procesų tobulinimo, siekiant išvengti klaidų ir pažeidimų, sukūriau dvejus online mokymų turinius didelėms organizacijoms. Po truputį artėju prie savo svajonės – tapti mokslininke. Bet apie tai – kitą kartą.

Jei prieš trejus metus būčiau pagalvojusi, kad šiandien būsiu dviejų vaikų mama, o kartu – žmogus, degantis noru gilintis į viešuosius pirkimus dar labiau nei anksčiau, turbūt būčiau sunkiai patikėjusi. Tai nereiškia, kad viskas vyko lengvai. Visam tam reikėjo (ir vis dar reikia) didelės valios, kantrybės, bemiegių naktų ir savaičių, kai vaikai maži, o ambicija darbe vis tiek neleidžia sustoti. Bet niekada nenoriu, kad mano profesiniai siekiai nusvertų tai, kas svarbiausia – mano šeimą.

Noriu padėkoti klientams, kurie, išgirdę mano patarimus, pamažu pradeda laimėti viešuosius pirkimus. Padėkoti įstaigoms ir organizacijoms, kurios pasitiki mano gebėjimais ir žiniomis. Per šiuos trejus metus tikrai labai užaugau kaip specialistė.

Prisimenu 2022 m. pradžią – per savo gimtadienį sužinojau, kad mano karjera didelėje organizacijoje, kurioje dirbau, greičiausiai baigėsi. Tuomet buvo labai liūdna – juk visada dirbau atsakingai, nuoširdžiai, stengdamasi spręsti net sudėtingiausias situacijas. Tuo metu buvusiai vadovei (ir jau ten nebedirbančiai) turbūt nepatiko mano profesinis atkaklumas ir principingumas – siekis daryti teisingai, net kai tai ne visiems patogu. Buvo nelengva priimti tokį nuvertinimą, nes darbą visada suvokiau kaip atsakomybę ir profesinę pagarbą.

Tą pačią dieną sužinojau ir kitą naujieną – kad tapsiu mama. Į gyvenimą atėjo mano dukra. Tas laikas daug ką sustatė į vietas: užsivėrus vienoms durims, atsivėrė kitos – į brandesnį, prasmingesnį kelią, kuriame daugiau laisvės ir augimo.

Gyvenimas tapo turtingesnis, o darbas – dar svarbesnis. Kai žinai, kad esi reikalingas, kad tavo žinios vertinamos, viskas įgauna kitą prasmę.

Nors dabar į tinklaraštį užsuku retai, seku jo statistiką – ir matau, kad temos, kuriomis dalinuosi, vis dar aktualios. Peržiūrų skaičiai auga net tada, kai ilgiau patyliu. Tai ženklas, kad verta grįžti, skirti laiko rašymui ir kalbėjimui apie viešuosius pirkimus paprastai, aiškiai ir žmogiškai.

Nežinau, ar pavyks išlaikyti pastovumą rašant čia tarp visų veiklų, bet labai tikiuosi, kad taip. Nes tai man teikia tikrą džiaugsmą :).

Ačiū jums, kad esate, kad skaitote ir kad manimi domitės.
Iki greito susitikimo čia – su naujais tekstais, temomis ir įžvalgomis.

Šiltai,
Karolina