Tiekėjo kvalifikacijos metodikos pakeitimai jau įsigaliojo: daugiau dėmesio tam, ką tiekėjas atliko pats

Nuo 2026 m. liepos 1 d.įsigaliojo Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos pakeitimai. Pakeitimų nėra daug, tačiau keli iš jų turės tiesioginę reikšmę tiek rengiant pirkimo dokumentus, tiek vertinant tiekėjų kvalifikaciją.

Trumpai, Metodikoje:

1. panaikinta 8.6 papunktyje buvusi pareiga kiekvienam ūkio subjektui, išskyrus kvazisubtiekėjus, pasirašyti EBVPD;

2. patikslintas 8.8 papunktis dėl dokumentų pateikimo, kai tikrinama paraiškos ar pasiūlymo atitiktis VPĮ 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams;

3. pakeistos ir papildytos 16.1, 16.2 ir 16.3 papunkčių nuostatos dėl tiekėjo patirties vertinimo.

Pirmieji du pakeitimai labiau susiję su dokumentų pateikimu ir tikrinimu. O daugiausia praktinių klausimų, manau, kils dėl patirties vertinimo. Ypač tais atvejais, kai tiekėjas kvalifikaciją grindžia sutartimis, kurias vykdė ne vienas – kartu su jungtinės veiklos partneriais, subtiekėjais ar kitais ūkio subjektais.

Čia svarbiausias klausimas yra toks: ar tiekėjas tik buvo sutarties šalis, ar jis iš tikrųjų pats atliko tą sutarties dalį, kuria grindžia savo kvalifikaciją?

Kodėl šie pakeitimai svarbūs?

Metodika reikalinga tam, kad pirkimo vykdytojas kvalifikacijos reikalavimus nustatytų ne formaliai, o pagal aiškią logiką: kokios patirties, pajėgumų ar dokumentų tikrai reikia konkrečiai sutarčiai įvykdyti.

Todėl šie pakeitimai nėra vien teksto atnaujinimas. Jie palies labai kasdienes situacijas: kaip aprašyti reikalaujamą patirtį, kaip vertinti tiekėjų pateiktas pažymas, kaip skaičiuoti sutartis, vykdytas kartu su partneriais ar subtiekėjais, ir kaip atskirti paties tiekėjo patirtį nuo kitų ūkio subjektų atliktos dalies.

Praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai tiekėjas pateikia didelę, iš pirmo žvilgsnio tinkamą sutartį, bet iš dokumentų nėra aišku, kokią tos sutarties dalį jis atliko pats. Kartais tiekėjas buvo pagrindinis rangovas, bet reikšmingą dalį darbų atliko subtiekėjai. Kartais sutartis vykdyta jungtinės veiklos pagrindu. Kartais paslaugas ar darbus faktiškai atliko kiti subjektai, nors kvalifikacijos lentelėje visa patirtis pateikta kaip tiekėjo.

Po šių Metodikos pakeitimų tokias situacijas reikės vertinti atidžiau. Nebepakaks vien pasižiūrėti į sutarties pavadinimą, objektą ar bendrą vertę. Reikės suprasti, kokį vaidmenį toje sutartyje turėjo konkretus tiekėjas.

Ką verta pasitikrinti po pakeitimų?

Po Metodikos pakeitimų pirkimo vykdytojams pirmiausia verta peržiūrėti, ar pirkimo dokumentuose neliko perteklinio reikalavimo kiekvienam ūkio subjektui atskirai pasirašyti EBVPD. Nors šis formalus akcentas panaikintas, pats EBVPD ir toliau išlieka svarbus kaip pirminis tiekėjo deklaravimo dokumentas. Tiekėjams atitinkamai svarbu nepamiršti, kad mažiau formalumo nereiškia mažiau atsakomybės – EBVPD pateikiama informacija vis tiek turi būti tiksli.

Atskirai reikėtų įsivertinti ir dokumentus, susijusius su VPĮ 47 straipsnio 9 dalies reikalavimais. Pirkimo vykdytojui svarbu aiškiai nurodyti, kokie dokumentai bus tikrinami, ypač kai pirkime aktualūs nacionalinio saugumo reikalavimai, tiekėjo, subtiekėjų, ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojų ar kontroliuojančių asmenų duomenys. Tiekėjams verta iš anksto pasitikrinti, ar tokie duomenys turimi ir ar juos bus galima pateikti laiku.

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti panašios patirties reikalavimams. Darbų pirkimuose pirkimo vykdytojas turėtų aiškiai apsirašyti, koks darbų rezultatas laikomas panašiu į pirkimo objektą ir kurie darbai laikomi svarbiausiais. Tiekėjui tokiu atveju nepakaks vien nurodyti visos sutarties – reikės pagrįsti, kokią konkrečią darbų dalį jis atliko pats.

Darbų patirties laikotarpis taip pat neturėtų būti taikomas automatiškai. Nors paprastai vertinama paskutinių 5 metų patirtis, pirkimo vykdytojui verta pasitikrinti, ar toks laikotarpis konkrečiai rinkai ir objektui nėra per siauras. Jeigu panašūs darbai rinkoje atliekami retai, gali būti pagrindas vertinti ir senesnę patirtį. Tiekėjams tokiais atvejais verta atkreipti dėmesį, ar pirkimo sąlygos nepagrįstai neeliminuoja realiai aktualios, bet anksčiau įgytos patirties.

Prekių ir paslaugų pirkimuose taip pat reikės daugiau aiškumo. Pirkimo vykdytojas turėtų nurodyti, kokios prekės ar paslaugos laikomos pagrindinėmis ir panašiomis. Tiekėjui, ypač kai sutartis buvo vykdyta kartu su partneriais ar subtiekėjais, reikės atskirti savo paties patiektas prekes ar suteiktas paslaugas nuo kitų ūkio subjektų atliktos dalies.

Jeigu patirtis įgyta jungtinėje veikloje, vertinti reikėtų ne visą jungtinės veiklos sutartį, o konkretaus partnerio dalį. Todėl pirkimo vykdytojui svarbu žiūrėti, ar dokumentuose matyti atsakomybių pasidalijimas, o tiekėjui – turėti įrodymus, kokią dalį jis pats vykdė kaip jungtinės veiklos partneris.

Panaši taisyklė taikoma ir subtiekėjams. Jei ankstesnė sutartis buvo vykdyta su subtiekėjais, pirkimo vykdytojas turės vertinti, kokią dalį atliko pats tiekėjas, o kokią – subtiekėjai. Tiekėjui čia svarbu neįrašyti visos sutarties vertės kaip savo patirties, jeigu dalį darbų, prekių ar paslaugų realiai atliko subtiekėjai.

Užsakovo pažymos taip pat tampa labai svarbios. Pirkimo vykdytojui reikės vertinti, ką pažyma iš tikrųjų patvirtina: tik sutarties faktą, ar ir tinkamą jos įvykdymą, svarbiausių darbų atlikimą, rezultatą bei konkretaus tiekėjo dalį. Tiekėjams verta pasirūpinti, kad pažymose būtų aiškiai matyti ne tik bendra sutarties informacija, bet ir jų pačių atlikta dalis.

Kompleksiniuose pirkimuose, kai kartu perkami skirtingų rūšių objektai, pavyzdžiui, darbai ir paslaugos, prekių tiekimas ir montavimas, projektavimas ir rangos darbai, verta atskirai įsivertinti, ar pakanka vieno patirties reikalavimo. Dažnai aiškiau ir saugiau formuluoti atskirus reikalavimus skirtingoms pirkimo objekto dalims. Tiekėjui tokiu atveju turi būti aišku, kokios rūšies patirtį jis turi pagrįsti – darbų, prekių, paslaugų ar kelių jų kartu.

Galiausiai verta iš anksto pagalvoti apie ginčo riziką. Pirkimo vykdytojo nustatytas reikalavimas turi būti parašytas taip, kad komisija galėtų jį realiai patikrinti. Tiekėjui savo ruožtu reikėtų vengti bendrų, neišskaidytų sutarčių verčių, kai sutartis buvo vykdyta kartu su partneriais ar subtiekėjais. Kuo aiškiau bus parodyta, ką atliko pats tiekėjas, tuo mažiau vietos liks ginčui dėl kvalifikacijos vertinimo.

Panašių darbų patirtis: svarbiausi darbai, o ne visas pirkimo objektas

Darbų pirkimuose Metodika numato, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau įvykdytų ar tebevykdomų sutarčių turi būti savo jėgomis atlikęs panašų į pirkimo objektą galutinį darbų rezultatą. Taip pat turi būti nustatyta, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.

Šioje vietoje pirkimo vykdytojui reikės aiškiai apsirašyti du dalykus.

Pirma, koks darbų rezultatas laikomas panašiu į perkamą objektą. Bendras sakinys apie panašius darbus dažnai nepadeda nei komisijai, nei tiekėjams. Vėliau, kilus klausimams, vis tiek reikės aiškintis, ką pirkimo vykdytojas laikė panašia patirtimi.

Antra, kas laikoma svarbiausiais darbais. Tai nereiškia, kad į kvalifikacijos reikalavimą reikia perkelti visą techninę specifikaciją. Metodikoje kaip tik rekomenduojama svarbiausiais darbais nurodyti ne visus įsigyjamus darbus, o tuos, kurie konkrečiame pirkime yra reikšmingiausi, sudėtingiausi ar kitaip svarbūs.

Čia labai svarbus balansas. Reikalavimas turi būti pakankamas tiekėjo pajėgumui patikrinti, bet ne toks siauras, kad pirkime realiai galėtų dalyvauti tik keli tiekėjai arba tik tie, kurie jau yra vykdę beveik identišką sutartį.

5 metų laikotarpis darbams: ne visada reikia taikyti automatiškai

Darbams paprastai taikomas 5 metų laikotarpis. Tačiau Metodika leidžia vertinti ir anksčiau nei prieš 5 metus atliktus darbus, jeigu to reikia konkurencijai užtikrinti.

Tai gali būti aktualu, kai perkamas objektas yra retas, specifinis arba kai panašūs darbai rinkoje nėra atliekami kasmet. Tokiais atvejais pernelyg siauras laikotarpis gali ne padėti atsirinkti pajėgų tiekėją, o tiesiog sumažinti konkurenciją.

Todėl pirkimo vykdytojui verta ne mechaniškai įrašyti 5 metus, o pasitikrinti rinką. Jeigu akivaizdu, kad per paskutinius 5 metus panašių objektų buvo labai mažai, ilgesnis laikotarpis gali būti visiškai pagrįstas.

Sutartys, pradėtos anksčiau, bet pabaigtos vertinamu laikotarpiu

Metodikoje taip pat aiškiau aptarta situacija, kai sutartis pradėta vykdyti anksčiau nei per nustatytą laikotarpį, bet pabaigta jau per tą laikotarpį.

Pirkimo dokumentuose reikėtų iš anksto parašyti, ar tokia patirtis bus priimama. Jeigu bus, verta aiškiai nurodyti, kad per nustatytą laikotarpį turi būti užbaigti reikalaujami darbai ar jų dalis, o kai aktualu – pasiektas ir reikalaujamas rezultatas.

Tai atrodo kaip techninė detalė, bet pirkimuose tokios detalės dažnai tampa ginčo priežastimi. Jeigu pirkimo sąlygose nėra aišku, ar svarbi darbų pradžia, ar pabaiga, tiekėjai gali tą pačią sąlygą suprasti skirtingai.

Savo jėgomis atlikta patirtis: pagrindinė pakeitimų tema

Daugiausia dėmesio verta skirti savo jėgomis atliktos patirties vertinimui.

Metodika aiškiai pasako: tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią jis vykdė ne vienas. Tačiau tokiu atveju vertinama ne visa sutartis, o konkretaus subjekto, kuris grindžia kvalifikaciją, savo jėgomis atlikta dalis.

Jeigu sutartis vykdyta jungtinės veiklos pagrindu, žiūrima į partnerių atsakomybių pasidalijimą. Jeigu sutartis vykdyta su subtiekėjais, tiekėjo atlikta dalis nustatoma iš visos sutarties apimties atimant subtiekėjų atliktą dalį. Metodikoje taip pat nurodoma, kad subtiekėjo atlikta dalimi laikoma tai, už ką tiekėjas arba užsakovas sumokėjo subtiekėjui.

Pavyzdžiui, tiekėjas pateikia 5 mln. Eur vertės statybos rangos sutartį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad patirties turėtų pakakti. Tačiau paaiškėja, kad dalį darbų atliko jungtinės veiklos partneris, dalį – subtiekėjai, o pats tiekėjas realiai atliko tik 1,2 mln. Eur vertės darbus.

Jeigu reikalavimas buvo būti savo jėgomis atlikus panašių darbų už ne mažiau kaip 2 mln. Eur, visos 5 mln. Eur sutarties vertės naudoti negalima. Vertinama tik ta dalis, kurią tiekėjas atliko pats.

Čia ir yra praktinė pakeitimų esmė. Nebepakanka būti sutarties šalimi. Reikia parodyti, kokią sutarties dalį tiekėjas atliko pats.

Kodėl čia svarbi 2024 m. LAT praktika?

Šie Metodikos pakeitimai labai glaudžiai siejasi su 2024 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 LAT pasisakė dėl tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų ir savo jėgomis atliktų darbų vertinimo. Teismas nurodė, kad savo jėgomis atlikti darbai yra tokie darbai, kuriuos tiekėjas atliko pats kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų.

LAT taip pat akcentavo, kad jeigu pirkimo sąlygose reikalaujama patirties savo jėgomis, tiekėjas atliktų darbų sąraše turi išskirti būtent savo jėgomis atliktų darbų vertes.

Ši nutartis svarbi dėl kelių priežasčių. Pirma, ji patvirtina, kad vien būti sutarties šalimi nepakanka. Reikia matyti, kokią dalį tiekėjas realiai atliko pats. Antra, ji primena, kad tiekėjo pateikiama informacija apie kvalifikaciją turi būti tiksli. Trečia, ji rodo, kad tais atvejais, kai tiekėjas nurodo visą sutarties vertę, nors dalį darbų atliko kiti subjektai, pirkimo vykdytojas turi pagrindą kelti klausimą, ar tokia informacija tikrai pagrindžia tiekėjo kvalifikaciją.

2024 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024 LAT dar kartą grįžo prie savo jėgomis atliktų darbų temos. Byloje buvo vertinama situacija, kai tiekėjas deklaravo statybos darbus kaip atliktus savo jėgomis, nors nustatyta, kad jis pats darbininkų neturėjo, o ryšys su kitų ūkio subjektų pajėgumais nebuvo tinkamai atskleistas.

Tokioje situacijoje tiekėjas negali deklaruoti, kad darbus atliko savo jėgomis vien todėl, kad jis organizavo sutarties vykdymą ar buvo sutarties šalis. Jeigu darbus faktiškai atliko kitų subjektų darbuotojai, tokie subjektai turi būti tinkamai atskleisti. Jeigu tiekėjas remiasi jų pajėgumais, tai turi būti daroma pagal VPĮ taisykles.

Tai nereiškia, kad tiekėjui draudžiama pasitelkti kitus ūkio subjektus. Viešųjų pirkimų teisė leidžia remtis kitų subjektų pajėgumais, pasitelkti subtiekėjus, dalyvauti jungtinėje veikloje. Problema atsiranda ne dėl paties pasitelkimo, o dėl to, kad kito subjekto pajėgumai ar atliktas darbas pateikiami kaip paties tiekėjo patirtis.

Todėl po šios LAT praktikos ir Metodikos pakeitimų tiekėjams reikėtų labai atsargiai pildyti kvalifikacijos lenteles. Jeigu sutartis vykdyta ne vieno tiekėjo, būtina įsivertinti, ar nurodoma tik paties tiekėjo dalis, ar vis dėlto įrašoma ir kitų subjektų atlikta apimtis.

Ne kiekviena klaida reiškia melagingą informaciją

Kalbant apie savo jėgomis atliktą patirtį, nereikėtų pereiti ir į kitą kraštutinumą. Ne kiekvienas netikslumas ar neaiškumas iš karto reiškia melagingą informaciją.

Pirkimo vykdytojas pirmiausia turi išsiaiškinti faktus. Ką tiekėjas nurodė? Ką jis realiai atliko? Ar buvo partneriai arba subtiekėjai? Ar jie buvo atskleisti? Kokie dokumentai pagrindžia tiekėjo dalį? Ar tiekėjas galėjo pagrįstai suprasti, kokios informacijos iš jo prašoma?

Tik tada galima spręsti, ar tiekėjas neatitinka kvalifikacijos, ar informacija buvo netiksli, ar yra pagrindas kalbėti apie klaidinančius duomenis.

Todėl savo jėgomis reikalavimas neturėtų tapti automatiniu tiekėjų šalinimo įrankiu. Jo paskirtis kita – patikrinti, ar tiekėjas tikrai turi tą patirtį, kurią deklaruoja.

Prekių ir paslaugų patirtis: ta pati taisyklė

Nors apie savo jėgomis atliktą patirtį dažniausiai kalbame statybos darbų pirkimuose, pakeitimai aktualūs ir prekių bei paslaugų pirkimams.

Prekių ir paslaugų atveju paprastai taikomas 3 metų laikotarpis. Tiekėjas turi būti per paskutinius 3 metus savo jėgomis patiekęs, prireikus sumontavęs, pagrindines panašias prekes arba savo jėgomis suteikęs pagrindines panašias paslaugas.

Jeigu tiekėjas remiasi sutartimi, kuri buvo vykdyta kartu su kitais subjektais, vėlgi vertinama ne visa sutartis, o konkretaus subjekto dalis. Prekių atveju žiūrima, kokias prekes tiekėjas pats patiekė ar sumontavo. Paslaugų atveju – kokias paslaugas pats suteikė.

Tai aktualu ne tik rangos sektoriui. Tokie klausimai gali kilti IT sistemų diegimo, įrangos tiekimo su montavimu, projektavimo, konsultavimo, renginių organizavimo, techninės priežiūros ir kituose kompleksiniuose pirkimuose.

Užsakovo pažyma: svarbu, ką ji iš tikrųjų patvirtina

Metodikos pakeitimuose atskirai matyti dėmesys pažymoms ir kitiems įrodymams.

Darbų atveju tinkamai atliktus darbus paprastai įrodo užsakovo pažyma. Svarbu, kad ji patvirtintų ne tik faktą, jog darbai buvo atlikti, bet ir tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.

Sąskaitos faktūros, darbų perdavimo ir priėmimo aktai ar panašūs dokumentai dažnai patvirtina tik tai, kad tam tikri darbai buvo atlikti ar priimti. Tačiau ne visada iš jų matyti užsakovo vertinimas, kad darbų atlikimas ir galutinis rezultatas buvo tinkami.

Dėl to pirkimo vykdytojui reikės žiūrėti, ką konkretus dokumentas iš tikrųjų įrodo. O tiekėjams verta iš anksto pasirūpinti, kad užsakovo pažymose būtų aiškiai matyti ne tik bendra sutarties informacija, bet ir jų pačių atlikta dalis.

Ypač tai svarbu tada, kai sutartis buvo vykdyta su partneriais ar subtiekėjais.

Paprastai tariant, gera pažyma yra ne ta, kuri skamba gražiai. Gera pažyma yra ta, iš kurios aišku, ką tiekėjas padarė ir ar tai buvo atlikta tinkamai.

Mišrūs pirkimo objektai: vieno reikalavimo gali neužtekti

Metodikos 16.3 papunktis skirtas atvejams, kai vienu pirkimu perkami skirtingų rūšių objektai. Pavyzdžiui, projektavimo paslaugos ir rangos darbai, įrangos tiekimas ir montavimas, IT sistemos sukūrimas ir priežiūra.

Kadangi prekių ir paslaugų patirtis paprastai vertinama per 3 metus, o darbų patirtis – per 5 metus, tokiais atvejais gali reikėti formuluoti atskirus patirties reikalavimus.

Vienas bendras reikalavimas būti įvykdžius panašią sutartį kartais atrodo patogus, bet vėliau gali sukelti problemų. Tiekėjai gali skirtingai suprasti, ar reikia darbų patirties, ar paslaugų patirties, ar abiejų. Komisijai taip pat gali būti sunku įvertinti pateiktą sutartį, jeigu joje buvo kelios skirtingos dalys.

Todėl kompleksiniuose pirkimuose geriau iš karto aiškiai parašyti, kokios patirties reikia kiekvienai pirkimo objekto daliai.

Ką verta įsivertinti pirkimo vykdytojams?

Pirkimo vykdytojams šie pakeitimai reiškia, kad kvalifikacijos reikalavimų nebereikėtų rengti mechaniškai.

Prieš įrašant reikalavimą dėl savo jėgomis įgytos patirties verta atsakyti į kelis klausimus:

• ar tikrai šiam pirkimui svarbu, kad tiekėjas pats būtų atlikęs atitinkamus darbus, patiekęs prekes ar suteikęs paslaugas;

• kokia patirtis laikoma panašia;

• kokia apimtis, vertė ar techniniai parametrai svarbūs;

• kurie darbai, prekės ar paslaugos yra pagrindiniai;

• kokiais dokumentais tiekėjas turės pagrįsti savo atliktą dalį;

• kaip bus vertinama patirtis, įgyta jungtinėje veikloje ar su subtiekėjais.

Didžiausia klaida būtų tiesiog nukopijuoti Metodikos formuluotę ir tuo apsiriboti. Jeigu reikalavimas įrašomas, komisija turi suprasti, kaip jį reikės patikrinti.

Ką verta įsivertinti tiekėjams?

Tiekėjams pagrindinė žinutė paprasta: nebegalima automatiškai nurodyti visos sutarties vertės, jeigu sutartis buvo vykdyta kartu su kitais subjektais.

Jeigu sutartis vykdyta jungtinės veiklos pagrindu, reikės matyti, kokia dalis teko konkrečiam partneriui. Jeigu buvo subtiekėjai, reikės aiškiai atskirti, ką atliko jie ir ką atliko pats tiekėjas. Jeigu tiekėjas nori remtis kito ūkio subjekto patirtimi, tas subjektas turi būti tinkamai nurodytas pasiūlyme ir realiai dalyvauti vykdant tą sutarties dalį, kuriai reikia jo pajėgumų.

Tiekėjams verta iš anksto peržiūrėti savo svarbiausias sutartis ir susitvarkyti įrodymus. Dažniausiai problema atsiranda ne todėl, kad tiekėjas apskritai neturi patirties, o todėl, kad negali aiškiai parodyti, kuri patirties dalis yra jo paties.

Apibendrinant

Nuo 2026 m. liepos 1 d. kvalifikacijos vertinime dar daugiau reikšmės turės tiekėjo realiai atlikta dalis.

Nebepakanka parodyti didelę sutartį. Reikia parodyti, ką pagal ją atliko pats tiekėjas.

Nebepakanka būti sutarties šalimi. Reikia parodyti, kokia sutarties dalis teko konkrečiam subjektui.

Nebepakanka pateikti bendrą pažymą. Ji turi patvirtinti būtent tas aplinkybes, kuriomis tiekėjas grindžia kvalifikaciją.

Kitais ūkio subjektais remtis galima. Subtiekėjus pasitelkti galima. Jungtinėje veikloje dalyvauti galima. Tačiau visa tai turi būti daroma aiškiai ir skaidriai.

Vertinant tiekėjo patirtį nebeužteks remtis vien sutarties pavadinimu, objektu ar bendra verte. Jeigu sutartis buvo vykdyta kartu su partneriais ar subtiekėjais, reikės aiškiai atskirti, kokią jos dalį atliko pats tiekėjas ir ar būtent ši dalis pagrindžia jo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui.

Apie

Kontaktai

Pasidalink atveju

MB Pirkimų žinutė © 2026

Sužinok apie viešuosius pirkimus paprastai ir aiškiai

Privatumo politika

Sužinok pirmas apie naujausius įrašus

Prenumeruoti naujienlaiškį