Terminai ir terminų skaičiavimas. Ar moku suskaičiuoti terminus, kad žinočiau, kada turėtų būti užbaigta pirkimo sutartis?

Tiek darbinėje praktikoje, tiek konsultuodama ar vesdama paskaitas, pastebiu, kad ne visai gerai žinome kaip teisingai reiktų skaičiuoti terminus. VPĮ nors ir specialusis įstatymas, bet ne visus klausimus reglamentuoja, o kai kur net gi ir tiesiai pasako, žiūrėk į civilinį kodeksą (CK). Tai kaip žiūrėti, ką ten pamatyti ir kaip suprasti taisykles ir punktus – naujausias mano įrašas.

Tinkamai ir savalaikei pirkimo sutarties priežiūrai, kontrolei ir įgyvendinimui yra svarbu suprasti terminus ir terminų skaičiavimo taisykles bei praktiką. Civilinėje teisėje teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikro laiko momento arba laiko tarpo.

Taigi, terminas yra tam tikras laiko tarpas per kurį tiekėjas ir perkančioji organizacija turi išspręsti ar įvykdyti viešojo pirkimo sutartimi sulygtą dalyką arba atlikti tam tikrus veiksmus, pvz. sumokėti tiekėjui, perduoti pirkimo sutarties vykdymui reikalingą informaciją ir pan.

Terminas paprastai suprantamas kaip įstatymų arba sandoriu (pirkimo sutartimi) nustatytas laiko momentas, laiko tarpas su kuriuo pirkimo sutarties šalys įgyja teises ir pareigas, įvyksta jų pasikeitimas arba pasibaigimas. Terminas yra nuo žmonių valios nepriklausantis įvykis (kalendorinė data, tam tikras laiko tarpas, skaičiuojamas mėnesiais, metais, savaitėmis arba dienomis).

Terminai turi dar savo skirstymą. Labai daug apie tai neišsiplėsiu, tiesiog manau svarbu, kad terminai gali būti įgyjamieji, naikinamieji, atnaujinamieji. Visus juos reglamentuoja CK 1.117 str. Jis gal ir nėra pats išsamiausias iš CK normų, bet tikrai nėra ir sudėtingiausias. Dar aktualus CK 1.118 str. - jis apibūdina taisykles kaip reikia skaičiuoti terminus.

Taigi, kas gi tie terminai viešuosiuose pirkimuose?

Termino pradžia – remiantis CK 1.118 str. visada prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Atminkit, kad visada tik kita diena bus pirma Jūsų termino diena. Lygiai taip pat svarbu kas ta pabaiga. Čia kiek esu diskutavusi su kolegomis įvairiai taiko taisykles. Mano vertinimu jei iki 23:59 yra įvykdomas įsipareigojimas, tai ir terminas į tą dieną turi būti įskaitytas. Ką tai reiškia praktikoje? Tiekėjas vėlavo, tai tą dieną kai užbaigė pirkimo sutartį, sakyti, kad pradelsė terminą kaip ir nebūtų teisinga, tai tos paskutinės dienos netesyboms skaičiuoti kaip ir neturėtumėte pridėti.

Terminai beje turi savo rūšis, tik tikiu, kad dažniausia viešojo pirkimo sutartis skaičiuojame dienomis ar mėnesiais, nes taip ir rekomenduoja VPT bei visi, kam reikia paskui spręsti bėdas bėdeles su viešojo pirkimo sutarčių tinkamu įgyvendinimu :)

Metais skaičiuojamas terminas – pasibaigia atitinkamų metų, kai pradėjo būti skaičiuojamas toks terminas, paskutinių metų termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CK 1.119 str. 1 d.).Pavyzdžiui 2023 m. balandžio 6 d. parsidėjęs metais skaičiuojamas terminas pasibaigs kitų metų 2024 m. balandžio 6 d.

Mėnesiais skaičiuojamas terminas – pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CK 1.119 str. 2 d.).Pavyzdžiui 2023 m. balandžio 6 d. prasidėjęs 1 mėnesio terminas pasibaigs 2023 m. gegužės 6 d.

Savaitėmis skaičiuojamas terminas - pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CK 1.120 str.).

Oficialių švenčių ir ne darbo dienos - oficialių švenčių ir ne darbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą (CK 1.121 str. 1 d.). Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena(CK 1.121 str. 2 d.). Čia visada atsiminkit, kad dažniausiai PO nedirba savaitgalį. Tai jei terminas papuls į savaitgalį ar ne darbo dieną, tai perkelti arba laikyti termino dieną turėsite tą sunkų pirmadienį po švenčių arba kitą darbo dieną. Tokiu atveju paskutinė termino diena ir bus ta persikėlusi diena (data).

Toks tips and tricks kurį visad rekomenduoju – aiškiai apibūdinkite savo darbo laiką ir iki kada tiekėjas turėtų pabaigti pirkimo sutartį jei sumanytų tą daryti paskutinę termino dieną. Pagal aukščiau pateiktus CK straipsnius turim tokią įdomią situaciją, kad jei paskutinė termino dieną tiekėjas Jums pabaigs vykdyti pirkimo sutartį, tai viskas kaip ir bus ok. Nes terminas prasideda 00:00 ir baigiasi 23:59. Todėl, jau kalbant tomis CK normomis, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas PO pvz. pas PO , terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje(pirkimo vykdytoją) pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Juk visada pirkimo sutartyse apibrėžiate, kad pvz. prekes reikės dar išbandyti, o darbus ar paslaugas priimti, patikrinti jų kokybę. Tokiu būdu apsidrausite, kad sutarčių pabaiga, jei galutinis rezultatas būtų ne kokybiškas, nebus tokia komplikuota. Tai reiškia, kad nebuvo numatyta, kad tiekėjas pirkimo objektą gali pristatyti tik pirkimo vykdytojo darbo metu. Tokiu atveju rekomenduotina nusimatyti atskirą terminą, per kiek PO turėtų priimti darbus/prekes/paslaugas ir pasirašyti darbų perdavimo - priėmimo aktą. Taip pasiliksite laiko rezervą sau, kad nereiks verstis per galvą, ypač jei tiekėjas jau spaudžia, kad greičiau greičiau greičiau reiktų vykdyti apmokėjimą.

Nepasiduokite tiekėjų spaudimui ir sutartį vykdykite iki galo

Jau pradžioje minėjau apie terminų rūšis. Viena jų - naikinamieji terminai. Nelendant į civilinės teisės vingrybes ir taip ūkiškai ir paprastai. Viešojo pirkimo sutartis yra prievolė (aha toks terminas naudojamas teisininkų) dar kitaip galime tai pavadinti pareiga arba pareigomis. Todėl tai, kad tiekėjas nesielgia pareigingai ir nepadaro kažko laiku, jo neatleidžia nuo viešojo pirkimo sutarties įvykdymo. Tik skirtumas tas, kad turite reikalauti įvykdyti tą pareigą iki galo ir paprašyti atlyginti nuostolius, paprastai tai bus netesybos, ir dažniausiai delspinigiai, o jų atsiradimo fakto ir dydžio (kalbant teisiškai) įrodinėti nereikia. Beje juos privalote suskaičiuoti visus, nes kitaip pažeisite VPĮ, bet čia jau kita tema ir parašysiu būtinai atskirai apie tai straipsnį.

Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.