Prieinamumo direktyva pirkimuose: ką turime pradėti daryti jau dabar?
Prieinamumas viešuosiuose pirkimuose – jau galiojanti pareiga. Trumpai paaiškinu, kokiems objektams šis reikalavimas taikomas ir kuo jis svarbus techninei specifikacijai bei pirkimo kokybei.
PIRKIMO SĄLYGOSDARNIEJI PIRKIMAI
Parengti techninę specifikaciją nėra lengva. Turime daug taisyklių, išimčių ir „rekomendacijų“. Praktikoje dažniausiai sunkiausia ne parašyti reikalavimus, o suprasti, ko negalime sau leisti praleisti. Pastaruoju metu viena iš tokių temų – prieinamumas.
Prieinamumo direktyva jau galioja. Tai nėra ateinantis pokytis ar būsima prievolė. Tai – šiandienos būtinybė, į kurią viešieji pirkimai turi reaguoti. Klausimas ne nuo kada taikyti, o ar mūsų techninėse specifikacijose tai jau atsispindi.
Iš kur atsirado prieinamumo reikalavimai?
Kad būtų aišku, apie ką kalbame, keli pagrindiniai dokumentai.
Prieinamumo direktyva
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32019L0882
Ji nustato, kad tam tikri gaminiai ir paslaugos ES rinkoje turi būti suprojektuoti ir teikiami taip, kad jais galėtų naudotis visi vartotojai, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis.
Nacionalinis įgyvendinimas
Lietuvoje direktyva perkelta į Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/41fe50327d1e11edbdcebd68a7a0df7e?jfwid=pvgybux48
Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas gaires dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo:
https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/socialines-apsaugos-ir-darbo-ministerija-pristato-naujas-gaires-del-gaminiu-ir-paslaugu-prieinamumo/
Teisinis pagrindas yra. Klausimas – kaip tai atsispindi viešuosiuose pirkimuose?
Kur čia VPĮ ir 37 straipsnis?
Nors Viešųjų pirkimų įstatymas prieinamumo sąvokos neiškelia atskiru straipsniu, ji aiškiai matoma keliuose lygmenyse.
1. VPĮ 17 straipsnio principai
Nediskriminavimas, lygiateisiškumas, proporcingumas.
Jei pirkimo rezultatas – paslauga ar sistema, kuria iš anksto negali naudotis dalis visuomenės (pvz., neįgalieji, vyresnio amžiaus vartotojai), kyla klausimų ne tik dėl technikos, bet ir dėl principų laikymosi.
2. VPĮ 37 straipsnis – techninė specifikacija
Šis straipsnis kalba apie tai, kaip aprašome pirkimo objektą. Techninė specifikacija turi:
užtikrinti, kad pirkimo objektu būtų galima realiai naudotis,
nekurti dirbtinių kliūčių,
nediskriminuoti tiekėjų ir vartotojų.
Prieinamumas čia yra labai konkretus šių nuostatų „išsivertimas“ į praktinę kalbą.
Jei perkame e. paslaugą, savitarnos terminalą ar informacinę sistemą, kuri turi būti skirta plačiajai visuomenei, prieinamumo reikalavimai nebegali būti pasvarstymui – tai turi būti TS dalis.
Kokie pirkimo objektai patenka į prieinamumo sąvoką zoną?
Prieinamumo direktyva ir įstatymas kalba ne apie abstrakčius sprendimus, o gana aiškias kategorijas, kurias pirkimuose matome kasdien. Pavyzdžiui:
IT įranga ir išmanieji įrenginiai
Kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, TV priedai ir pan.Savitarnos terminalai ir automatai
Bankomatai, savitarnos kasos, bilietų aparatai, informaciniai stendai.Elektroninių ryšių ir e. paslaugų aplinkos
Valstybinės e. paslaugų sistemos, klientų savitarnos zonos, pagalbos linijos (įskaitant 112).Finansiniai ir atsiskaitymo sprendimai
Interneto bankas, mokėjimų sistemos, atsiskaitymo moduliai e. parduotuvėse.Audiovizualinės prieigos paslaugos
Transliacijų platformos, vaizdo turinio sklaidos sistemos.Transporto informacinės ir bilietų sistemos
E. bilietai, maršrutų ir tvarkaraščių informavimo sistemos.Elektroninės knygos ir skaitmeninio turinio paslaugos
E. knygų platformos, bibliotekų skaitmeninės paslaugos.
Prieinamumas – ne tik TS reikalavimas, bet ir socialinis kriterijus
Prieinamumą viešuosiuose pirkimuose galima matyti dviem pjūviais.
Techninis pjūvis
Prieinamumas – tai pirkimo objekto savybė. Kaip našumas ar saugumas.
Jei perkame e. sistemą, reikalavimai prieinamumui turi būti tokio pat lygio konkretumo, kaip ir reikalavimai funkcionalumui. Pavyzdžiui:
atitiktis EN 301 549 ar WCAG 2.1 lygiui,
galimybė naudotis klaviatūra,
tinkamas kontrastas,
ekrano skaitytuvų palaikymas ir pan.
Tai ne gražus priedas, o dalis to, kas laikoma pilnu pirkimo objekto aprašymu.
Socialinis pjūvis
Kartu prieinamumas yra ir socialinis kriterijus. Pastaruosius metus daug kalbame apie viešąją vertę, socialinę naudą, lygių galimybių užtikrinimą. Prieinamumas šioje vietoje yra labai praktiškas matas: ar paslauga iš tiesų pasiekiama visiems, ar tik tiems, kurie neturi papildomų kliūčių.
Gairės – įrankis, o ne dar vienas dokumentas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gairės dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo nėra vien teorinis paaiškinimas. Jos padeda atsakyti į labai paprastą klausimą: ką konkrečiai turiu parašyti į TS?
Gairėse rasite:
kokius produktus ir paslaugas jos apima,
kokius standartus taikyti (EN 301 549, WCAG 2.1 ir kt.),
kaip tikrinti atitiktį,
kada galima kalbėti apie „neproporcingą naštą“ ir kokiais atvejais ši išimtis netinka.
Tai yra visai praktiškas dokumentas, į kurį rengiant pirkimą galima ir verta atsiremti, ypač IT, e. paslaugų ir savitarnos sprendimų pirkimuose.
Kur tai turi atsirasti pirkimo dokumentuose?
Jeigu bandytume išskirstyti prieinamumą pirkimo dokumentuose, vietų yra kelios:
Poreikio pagrindimas.
Kas naudos pirkimo objektą? Kokios tikslinės grupės? Ar iškart matote, kad yra rizika tam tikras grupes palikti už borto?Techninė specifikacija.
Ar prieinamumo reikalavimai įrašyti kaip aiškūs punktai (su nuoroda į standartus), ar tik paminėti bendrame tekste?Pasiūlymų vertinimas.
Ar tiekėjų prašoma ne tik patvirtinti, kad atitinka, bet ir pagrįsti, kaip ir kuo ta atitiktis užtikrinama?Sutarties sąlygos.
Ar numatyta, kaip bus tikrinamas prieinamumas realaus naudojimo metu, ar tai palikta savaime suprantama?
Keli akcentai pabaigai
Šitoje temoje, mano galva, svarbiausia nepamesti kelių paprastų dalykų:
Prieinamumo direktyva ir ją įgyvendinantys teisės aktai jau galioja. Tai nėra nuo kitos datos.
Prieinamumas yra ir TS reikalavimas ir socialinis kriterijus – jis apibūdina, ar pirkimo objektu galima naudotis, ir kam jis iš tikrųjų yra pasiekiamas.
Jei pirkimo objektas neprieinamas daliai vartotojų, kuriems jis skirtas, kyla klausimų ne tik dėl kokybės, bet ir dėl atitikties teisei.
Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.
