Pirkimo objekto skaidymas į dalis - kas pasikeitė įsigaliojus VPĮ pakeitimams?

Turbūt visi sutiksite, kad ne kartą rengiant pirkimo dokumentus yra kilę klausimų kaip tą pirkimo objekto skaidymą reiktų atlikti, kad būtų gerai :D? Pasakysiu atvirai, jei tokį klausimą sau išsikelsite, matyt reiktų, gerai pagalvoti ar nereikia pasikaroti viešųjų pirkimų specialistų atestacijos žinių. Gerai gerai, mano tikslas nėra kažkaip užgauti, bet visgi nuo šių metų VPĮ 28 straipsnis tikrai buvo iš esmės perrašytas, taigi, ir aptarti šios teisės normos turinį, manau, kad reiktų.  Galiausiai pabandysiu atsakyti į klausimą, tai ar su VPĮ pakeitimais į (ne)skaidymą galime žiūrėti kitaip, o gal laisviau?

Tai kokią praktiką turėjom? Iki 2022-12-31 galiojusi VPĮ 28 str. redakcija buvo tikrai gana griežta, iš praktikos žinau, kad amžiname konflikte būdavo perkančiosios organizacijos (PO) ir priežiūros institucijos, aiškindamosios tai privalo PO skaidyti į dalis, ar ne? Kaip skaidymą atlikti? Ar skaidymas toks pats griežtas ir supaprastintų pirkimų vykdyme ir pan.?

Pačios normos gal čia nekelsiu, bet paaiškinsiu kaip buvo iki 2022-12-31

Taigi, iš esmės, čia gal pasakysiu kam naujieną, bet pats skaidymas į dalis nesiskyrė ar pirkimas supaprastintas ar tarptautinis. PO skaidyti visada privalėjo:

Pirma, supaprastintus pirkimus, nepaisant to, kad VPĮ norma sakė, kad „<...> o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką“ visgi privalėjote skaidyti pirkimo objektą į kelias dalis. Ir čia įsijungia mistika bei kaip minėjau tas užprogramuotas konfliktas, tai jei VPĮ parašyta, kad supaprastintas pirkimas gali būti skaidomas, kodėl PO turi aiškintis, kad pirkimas yra skaidytas, o jei neskaidytas kodėl? Atsakymas į šią problemą nėra toks paprastas, o tiksliau reikia pasižiūrėti tiek į viešųjų pirkimų direktyvos preambulę bei kasacinę praktiką. Ir čia priminsiu jau senokas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) bylas, nes naujesnių išaiškinimų, kurių turinys būtų skaidymo į dalis problematika kaip ir neturim. Taigi, turime dvi 2018 m. bylas: (i) LAT 2018-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 ir (ii) 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018. Galima turbūt sakyti, kad jose yra svarbiausi (ne)skaidymo į dalis aspektai, pabandysiu juos išskirti:

-Techninės priežastys. Turi būti grindžiamos konkrečiomis aplinkybėmis. Perkančioji organizacija privalo pagrįsti, kad techninės priežastys yra tokios esminės, kad neskaidant pirkimo objekto, įgyvendinti pirkimo užduotį jai taptų sunkiai ar beveik neįmanoma.

-Sutaupymas. Siaura (maža) ūkio subjektų konkurencija, kai kitomis sąlygomis ji būtų platesnė, neprisideda prie racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo, o kaip tik jį pažeidžia, todėl mąsto ekonomija neturėtų būti neskaidymo į dalis argumentu.

-Administracinės aplinkybės. Perkančiųjų organizacijų administracinių išteklių pagrindų argumentai, nepripažįstami išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis atskirų pirkimo objektų sujungimą į vieną

-ES finansavimas. Būtų sumenkinta pačių perkančiųjų organizacijų atsakomybė už viešojo pirkimo procedūrų vykdymą, taigi finansavimas nėra būdas pagrįsti neskaidymą į dalis.

Šiuos aspektus dažniausiai mėgsta rinktis PO. Rekomenduoju susipažinti su aukščiau pateiktomis LAT bylomis, bet būtent jose buvo atsakyta, kad šiais dažniausiai sutinkamais argumentais, nebandykite pagrįsti sprendimo kodėl pirkimo objekto neskaidote. Taigi, tai kaip su tais supaprastintais pirkimais iki 2022-12-31? Nepaisant to, kad galiojusi norma nurodė gali, visgi visada turėjote šią normą skaityti, kad skaidyti yra pareiga. Beje LAT (2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018) būtent sprendė pirkimo objekto sujungimo į dalis klausimą supaprastintame pirkime. Šioje nutartyje buvo išplėtota homogeniškumo ir heterogeniškumo teorija. Ką pasakė LAT? Visgi svarbiomis priežastimis nepagrįstas perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti du savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) pirkimo objektus į vieną kvalifikuotinas neteisėtu (VPĮ 28 str.), pažeidžiančiu laisvą ūkio subjektų konkurenciją (VPĮ 17 str. 3 d.), viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 str. 1  d.). Tokio Pirkimo sąlygų neteisėtumo išvados nekeičia labai skirtinga atskirų objektų vertė ar viešojo pirkimo sutarties vykdymo specifika, inter alia, vieta, rezultato reikšmė ar pan.

Taigi, jei taip nutinka, kad labai skirtingi objektai sujungiami, pvz. darbai ir prekės ar įranga – statyba + baldai, buitinė technika + baldai (statyba). Akivaizdu, kad šie objektai yra labai skirtingi, taigi ir tiekėjai, suinteresuoti šiais objektais yra labai skirtingi. LAT įvertino šį aspektą ir visgi pasisakė, kad nepriklausomai nuo vertės ir taikomų taisyklių (tarptautiniai ar supaprastinti) skaidyti į dalis PO privalo. Beje šis vertinimas taip pat glaudžiai susiję su smulkiuoju ir vidutiniu verslu (SVV). Viešųjų pirkimų direktyvose akcentuojama, kad PO turi stengti sudaryti SVV galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Kai sujungiate pirkimo objektą arba apjungiate labai skirtingus objektus, natūralu, kad SVV sudalyvauti tampa labai sudėtinga, o kartais nebeįmanoma. Geriau taip nedarykite ir jei pirkimo objektas labai skirtingas – pirkimą išskaidykite. Juo labiau, aš šiek tiek užsiminiau, bet pastarojoje byloje LAT iš esmės savo išvadas grindė ne tiesiogiai VPĮ 28 str. pažeidimu, o VPĮ 17 str. 1 ir 3 d. principais bei pareiga sudaryti konkurencines sąlygas.

Antra, pareiga skaidyti tarptautinius pirkimus. Čia toks paradoksas kartais nutinka, kad pirkimo vertė, nes ji sumuojasi nors ir labai nedidelė, bet PO kyla pareiga objektą ne tik išskaidyti, bet ir labai rimtai argumentuoti neskaidymą. Ką pastebiu, kad kaip taisyklė, dažniausiai teikiami (ne)skaidymo į dalis argumentai yra tai, kad PO bus sunku valdyti ir administruoti pirkimo sutartį. Niekada taip nedarykite. Jau aukščiau rašiau, kad šis argumentas nėra tinkamas ir jei taip grįsite neskaidymą, neskaidymas bus nepagrįstas.

Trečia, pareiga skaidyti objektą nepriklausomai nuo vertės jei perkami statybos darbai ir projektavimas. Nors jau su šia norma gyvename kuris laikas, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai PO bando viską nusipirkti kartu. VPT daug metų akcentavo tokių pirkimų ydingumą. Pirmiausia, visada permokėsite, antra, rinkoje lieka nedaug tiekėjų, o tai ilgainiui daro žalą visai pirkimų sistemai. Beje jei naudosite geltoną FIDIC, tai iš esmės būtų netinkama praktika, nes FIDIC nėra aukščiau už VPĮ, taigi ir naudoti šią sutartį nelabai galėsite. Nesakau, kad draudžiama, išimtiniais atvejais galima, bet tai išimtis.

Tokią turėjom praktiką iki 2022-12-31. Įdomu ar žinojote, kad iš esmės skaidymas buvo privalomas net ir supaprastintiems pirkimams.

Kaip yra nuo 2023-01-01?

Nuo šių metų sausio VPĮ 28 str. norma buvo iš esmės perrašyta: „1. Perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos kurių numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jose apibrėžti šių dalių apimtį ir dalyką. 2. Perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis ar pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. <...>“.

Atkreipkite dėmesį, kad nebeliko ginčytinos normos supaprastintus gali. Visgi mano vertinimu pati praktika liko identiška buvusiai iki 2022-12-31. Nuo šiol skaidymo į dalis klausimas iš esmės konstruojamas per SVV dalyvavimo klausimą, taigi jau minėta 2018-12-21 LAT nutartis, mano nuomone, tapo ypatingai svarbi. Taigi, kai rengiate pirkimo dokumentus, Jūsų pareiga yra atsakyti į klausimą ar SVV tokio pobūdžio pirkime, kuri vykdysite sudalyvautų. Čia man atrodo palengvinimų atsirado tame, kad iš esmės yra ramiau (ne)skaidyti vienarūšį objektą, pvz. perku 1000 vienodų dalykų, tai ar privalau išskaidyti. Manau, kad ne. Vis dėlto, jei Jūsų pirkimo obejktas sudėtinis arba kitaip heterogeniškas, tada skaidymas privalėtų būti vykdomas.

Kaip nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengdama VPĮ pakeitimų aiškinamąjį raštą: „Direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES preambulėse nurodyta, kad perkančioji organizacija turėtų būti įpareigota svarstyti, ar tikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis, atsižvelgiant į, jos nuomone, susijusias priežastis, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros. Šis nuostatos taikymo aspektas labai svarbus perkančiosioms organizacijoms vertinant susiklosčiusią praktiką Lietuvoje, kai priežiūrą atliekančios institucijos šiuo metu galiojančią prievolę pirkimo objektą skaidyti į dalis vertina labai griežtai pirkimo skaidymo tikslą laikydamos aukščiau už kitus pirkimų tikslus – galimą konkurencijos sumažėjimą, sutarties neįvykdymo tikimybę ir pan. Atsižvelgiant į tai bei siekiant nustatyti aiškesnes teisines sąlygas perkančiosioms organizacijoms, priimančioms sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis atsisakoma tiesioginio reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis (kurio nepritaikius perkančiajai organizacijai tekdavo įrodinėjimo našta priežiūrą atliekančioms institucijoms), tačiau aiškiai įtvirtinant pareigą perkančiajai organizacijai kiekvieną kartą prieš priimant sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis atsižvelgti į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Nusprendusi pirkimo objekto neskaidyti į dalis, ji tai pagrindžiančias aplinkybes turės nurodyti pirkimo dokumentuose“ .

Taigi iš esmės rengdami pirkimo dokumentus turėtumėte susifokusuoti ne į tai, ar galima ar negalima supaprastintuose pirkimuose skaidyti pirkimą į kelias dalis, o atsakyti sau ar taip kaip suformulavau pirkimo sąlygas galėtų jame sudalyvauti SVV. Visgi, mano patarimas, tam, kad nepažeistumėte viešųjų pirkimų principų jei Jūsų pirkimas yra sudėtinis – tokį pirkimą visada siekite išskaidyti. Jei nusprendėte pirkimo neskaidyti, turėkite omenyje, kad iš esmės tik techninėmis priežastimis galėtumėte pagrįsti sprendimą dėl neskaidymo.

Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.