Pasiūlymų vertinimo kriterijai – kokias klaidas visgi dažniausiai darome juos formuluojant?

Manau atskiro aptarimo reikalauja tema apie pasiūlymų vertinimo kriterijus. Pradėsiu matyt nuo to, kad kai formuluojame vertinimo kriterijus visas mūsų darbas turi susivesti į tai, kad išsirinksime sau ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Taigi, tiesiog trumpai priminsiu kokius tuos kriterijus turime ir kaip juos teisingai (bent kaip aš vertinu) reiktų formuluoti. Taigi VPĮ su kuriuo gyvename nuo 2017 metų senai nebeturi skirstymo į du vertinimo kriterijus: kainą ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Visi vertinimo kriterijai yra ekonomiškai naudingiausi, ši vieta svarbi, nes per šį vertinimo matą dažniausiai visi vertintojai ir pirkimų tikrintojai, leisiu sau pavartoti skambų žodį, drįsta kvestionuoti perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas, bet apie tai, kiek vėliau :). Taigi, grįžkim prie esmės, jau išsiaiškinome, kad visi vertinimo kriterijai, o tai yra ir tiekėjų pasiūlymai turi būti ekonomiškai perkančiajai organizacijai naudingi, skiriasi tik pjūvis arba tai kas svarbu perkančiajai organizacijai, ir ką ji pasirinko vertinti. Taigi, jei jau renkame tą geriausią pasiūlymą, ką galiu vertinti, turbūt iškart Jums kyla toks klausimas? VPĮ iš esmės sako viską, kas tau, kaip perkančiajai organizacijai turi atnešti kažkokią realią ir pamatuojamą naudą. O jei jau pasižiūrėtume į VPĮ gyliau (VPĮ 55 str. 1 d.) , tai vertinimo kriterijus turime tris: (1) kainą, (2) kainą ir sąnaudas ar kokybę, (3) gyvavimo ciklo sąnaudas. Apie gyvavimo ciklo sąnaudas matyt nesiplėsiu, nes ne kiekvienam pirkimo objektui tai tinkamas vertinimo kriterijus, gal tik trumpai, kad visada pagalvočiau apie jo pasirinkimą, kai vykdau žaliąjį pirkimą ir vertinu utilizavimo ar antrinio panaudojimo galimybes arba man svarbu kaip ta prekė ir kur buvo pagaminta ir kokį kelią baigs, kai jos nebenaudosiu. Kadangi nuo šių metų visi Lietuvoje vykdomi turi būti žali, tai tikiu, kad ir praktikos kaip taikyti gyvavimo ciklo sąnaudas turėsime daugiau. Iki šiol turėjome tokius keistus pavyzdžius ir skaičiuokles, kurias buvo parengusi VPT, bet tikiu, kad tiesiog tai be galo imlus darbas, kad turėtume daugiau praktinių pavyzdžių.

Taigi, manau, kad gali taip drąsiai teigti, kad Lietuvoje iš esmės yra tik du pagrindiniai vertinimo kriterijai tai kaina ir kaina ar sąnaudos ir kokybė. Apie kainos kriterijų čia matyt nėra labai daug ką pasakyti, tiesiog vertinu kainą ir tiek žinių, patikrinu tiekėjo pasiūlymą ir jo atitikimą TS. Deja visa dar kaina galime sakyti yra pagrindinis mūsų vertinimo kriterijus. Aš nesiginčiju dėl jo naudojimo, tai lazda paprastai turi du galus. Kaip taisyklė ne reta perkančioji sako, bet ką mums daryti, vykdom tuo pirkimus ir nusiperkam prastos kokybės objektą. Tai ė tokias mintis tegaliu atsakyti, kad reikėjo tokį pirkimą ar daryti per CPO ar kelti kokybiniu kriterijus. Tada, dažnai, tokios perkančiosios organizacijos sako bet kaip tuos kriterijus suformuluoti, kad Jums būtų geri :D. Į tokius pasakymus, dažnai nebežinau ką atsakyti. Tik priminsiu, to paties VPĮ 55 str. 2 d. tai pat sako, kad kiekvienais metais pirkti tik kainos kriterijumi negaliu ir jis negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. mano pirkimų. Beje čia toks neblogas VPT DUK‘as apie tai, gal, jei tai yra nauja, būtų naudinga su juo susipažinti :). Taigi iš esmės vykdyti pirkimus vertinant ne tik kainą, bet ir kitus kriterijus kokybę ar sąnaudas mus įpareigoja VPĮ. Tai norėčiau pakalbėti plačiau būtent apie šio kriterijaus taikymo esmę ir kaip mano darbo praktika rodo tokias elementarias klaidas arba minčių šuolius kai yra rengiamos pirkimo sąlygos, kurios kartais gali kainuoti pažeidimus perkančiosioms organizacijoms jei pirkimai finansuojami ES fondų lėšomis arba elementariai gausit tiekėjų skundus, o tada jau ne visada yra taip paprasta ir lengva į juos atsakyti, ypač jei juos rengia kokia nors teisininkų kontora. Bet jų žinokit irgi bijoti nereikia :).

Manau, kad darbiniame žargone vis tiek kainos ar sąnaudų ir kokybės kriterijų mes vis tiek vadiname tuo ekonominiu naudingumu, tai patogumo dėlei naudosiu tokią sąvoką, nors ji ir netinkama pagal VPĮ. Turbūt sąnaudas suprasti nėra taip sudėtinga, tačiau daugiausia problemų perkančiosioms visgi kelia tie kokybiniai kriterijai. Kaip juos nusistatyti kad pirmas dalykas nusipirktume geriausią dalyką, antras dalykas mokėtume pritaikyti ir nepriveltume klaidų. Gal pirmiausia pradėsiu nuo formulių. Jei man reiktų rinktis kurias formules geriausia ir paprasčiausia pritaikyti, tai būtų absoliutinės. Apie absoliutines ir statines formules su konkrečiais pavyzdžiais ir dažniausiomis klaidomis, manau neblogai savo gairėse yra pasisakiusi VPT.

Ką aš visada rekomenduoju kaip vedu mokymus ir konsultuoju - visada prieš pirkimą pasidarykite aiškią pirkimų strategiją. Dar kitaip planą. Per mokymus ir konsultuojant labai dažnai mėgstu naudoti klausimynais. Kurie, mano nuomone, jei būtų iškelti pirkimo iniciavimo pradžioje dažnai sutaupytų labai daug nervų perkančiosioms, nes būtų išvengtą pilkų zonų ar vietų, kur teisiškai logišką atsakymą pateikti pvz. priežiūros institucijoms būna labai sunku.

Tai čia juo pasidalinu, o jei susitiksime mano vedamuose mokymuose, jį papildomai detalizuoju. Beje šis klausimynas, jei atidžiai ir nuosekliai jį pildote, remiasi pagrindinėmis teismų praktikos išvadomis ir dažniausiai daromomis klaidomis.

Kas padėtų apsispręsti, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai būtų pasirinkti logiški ir racionalūs?

Jei nuspręsta taikyti kokybinius ir kiekybinius pasiūlymų vertinimo kriterijus, atsakant į klausimą kiek pasirinkti kriterijai yra svarbūs ir neša realią naudą, gali padėti šie kontroliniai klausimai:

• Ar vertinimo kriterijai susiję su pirkimo objektu?

• Ar jie nesutampa su kvalifikacijos ar/ir TS reikalavimais?

• Ar jie suteikia aiškią ir pagrįstą ekonominę naudą?

• Ar pasverta ekonominė nauda kiekvieno kriterijaus mažėjimo/didėjimo tvarka (lyginamųjų svorių pagrįstumas)?

• Ar nustatyti vertinimo kriterijai geriausiai atspindi ekonominę naudą ir jos dydį?

• Ar atliktos pasiūlymų vertinimo simuliacijos?

• Ar ekonominė nauda yra reali ir bus panaudota/įgyvendinta?

• Ar visiems vienodai suprantama ir aiški vertinimo tvarka?

• Ar viskas, kas bus vertinama yra nurodyta?

Pasiūlymų vertinimo tvarka – ar mokame ją parengti ir kas svarbu?

Siekiant pirkimo skaidrumo, perkančiosioms organizacijoms yra nustatyti reikalavimai, kurie susiję su skaidrumo principo įgyvendinimu, taigi renkantis kainos ir kokybės santykio pirkimo vykdymą, labai svarbu apibrėžti tinkamą vertinimo metodiką, kuri turi aiškiai konkretinti Jūsų išsikeltus pasiūlymų vertinimo kriterijus. Metams bėgant šiek tiek pasikeitė ir mano požiūris, jei prieš keletą metų sakydavau negeri tokie pirkimai kur kelsite subjektyvuosius, dabar šiek tiek pakeičiau požiūrį. Tikrai yra tokių objektų kur reiks vertinti gražumą, kūrybiškumą ir pan., bet praktika rodo, kad visgi ne visada pasirenkame šiuos kriterijus ten ir tada kai reiktų. Nesenai vedžiau mokymus apie ekonominio naudingumo vykdymą komunikacijos specialistams. Ten daug kalbėjomės, kad tiesiog kitaip atlikti vertinimą kartais yra labai sudėtinga aprašyti pirkimo sąlygas kitaip nei vertinant kūrybinius sprendinius. Ir aš su tuo tikrai sutinku. Man tik atrodo, kas tada tampa ypatingai svarbu ir preciziškai turėtų būti parengta, tai pasiūlymų vertinimo tvarka. Yra tokie kertiniai dalykai, kuriuos turėtumėte pagalvoti savo vertinimo tvarkoje ir nepamiršti, kad pirkimo sąlygos skaitomos visada kartu. Jei Jums aiškus kriterijus, jis gali būti neaiškus kitam. Ypač pirkimų vertintojui arba ekspertui.

Čia Jums priminsiu kelias kasacines bylas, kurių reikšmė man atrodo dar labiau išaugo. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs (aha, šitą bylą matyt ne visada skaitome taip kaip reiktų, aš irgi dėl to pakeičiau požiūrį):„Pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu reiškia ne tik tinkamų kriterijų įtvirtinimą viešojo pirkimo sąlygose, tačiau ir užtikrinimą, jog tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi. Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė, nepriklausomai nuo išankstinio šalių susitarimo keisti sutartines nuostatas (pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo byloje Wall AG 39 punktą). Nagrinėjamo ginčo atveju tai reiškia, kad jei tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų Pirkimo dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė:„ <...> atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo pirkimo sąlygų turinys ir jose įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka tam tikrais atvejais objektyviai gali suponuoti neaiškių, netikslių pasiūlymų priėmimą ir vertinimą kaip tinkamų iš dalies, tačiau ne pasiūlymo atmetimą. Tai – atvejai, paprastai susiję su tiekėjų pareigomis aprašyti, kaip jie vykdys viešojo pirkimo sutartį, kokiomis savybėmis pasižymės pirkimo objektas, kaip jie supranta perkančiosios organizacijos tikslus ir pan.; perkančiosios organizacijos vertina tokių aprašymų detalumą, aiškumą ir konkretumą, o už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus balai neskiriami“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).

Taigi matote, kad kasacinis teismas iš esmės fokusavosi ne į tai, kad subjektyvieji kriterijai negalimi, tačiau svarbu tokiu atveju turėti aiškią pasiūlymų vertinimo tvarką ir sudėlioti atsakomybės sąlygas viešojo pirkimo sutartyje.

Beje ar žinojote? :)

Tam tikrais atvejais išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą galima kainos visai nevertinti, o laimėjusį pasiūlymą išrinkti tik pagal kokybę. Tokiu atveju pirkimo dokumentuose turėtumėte iš anksto nustato fiksuotą kainą (arba sąnaudas), kurią mokėsite už pirkimo objektus ir tiekėjai negali varžytis siūlydami mažesnę kainą negu nurodyta pirkimo dokumentuose. Atkreipiu dėmesį, kad tais atvejais, kai naudojamas šis metodas, ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti dažniausiai nėra poreikio naudoti kainos ir kokybės santykiui apskaičiuoti taikomų formulių. Vietoje jų, gali būti naudojamos kokybės balų suteikimo formulės, arba apskritai balų suteikimo formulė gali būti aprašyta žodžiu. konomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenkant iš anksto užfiksavus kainą bei vertinant vien kokybę, pirkimo vykdytojas turi parengti pirkimo dokumentus taip, jog kiek įmanoma sumažintų tikimybę, jog visi pasiūlymai surinks vienodą kokybės balų skaičių, o ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrinktas pagal tai, kuris tiekėjas pirmesnis pateikė pasiūlymą. 

Klaidos, klaidos, klaidos arba ko niekada nedarykite/nerašykite pirkimo sąlygose

Mano rekomendacija niekada neformuluokite pirkimo sąlygose tiekėjų pasiūlymų atmetimo arba to vadinamojo tiekėjų pasiūlymų pereinamojo. Tokiu atveju pirkimo dokumentuose galima nustačius minimalų pereinamąjį kokybės balą (lygį), kurio nesiekiantys pasiūlymai būtų atmesti. Pvz. tiekėjas surinkęs 20 balų yra atmetamas. Arba tiekėjo pasiūlymo subkriterijui nepasiekus X reikšmės pasiūlymas yra atmetamas. Tai yra klaida. Senesnėse ekonominio naudingumo vertinimo gairėse VPT kaip ir buvo leidusi tokią praktiką.Vis dėl to VPT pakeitė požiūrį ir vertina, kad tokios pirkimo sąlygos yra netinkamos arba nerekomenduotinos. Kodėl jos yra blogos, paklausite? Trumpai, nors gal parašysiu atskirai kada apie tai straipsnį, tai jei aktuali ši tema, man parašykite :).  Nustačius tokias sąlygas gaunasi taip, kad tas, kas nors varžėsi dėl ekonominio naudingumo, bet gavo mažesnį įvertinimą vis tiek atmetamas, už tai, kas iš esmės tiekėjo pasirinkimas siūlyti arba ne. Todėl ir atmesti tiekėjų pasiūlymus už „parenginimą“ nebūtų teisiškai teisinga.

Ką aš visada akcentuoju visiems kaip manęs klausią apie ekonominį naudingumą, gal vietomis ir kartosiuosi, bet manau, kad tai svarbu.

Kaip teisininkė galiu išskirti šiuos du aspektus, kuriuos laiku apmąsčius, tikėtina, pirkimo sąlygas formuluodami ekonominio naudingumo kriterijus, išvengsite didelių klaidų. Perkančiųjų organizacijų pasiūlymų vertinimo kriterijų parinkimas dažnai siejamas su ne visai svarbiais pirkimo objektui kriterijais, tačiau ne visada yra įvertinama šių kriterijų reali ekonominė nauda ir jų priežiūra sutarties įgyvendinimo metu  pvz. specialistų patirtis, darbuotojų atlygis – vida pagalvokite kokia tokio kriterijaus nauda Jums. Jei visgi keliamas panašaus pobūdžio pasiūlymų vertinimo kriterijus, reikia visada pagalvoti apie sutartyje sąlygas dėl tiekėjų sankcijų (baudų), jei tiekėjas neužtikrins šių reikalavimų vykdymo. Galbūt kartais tikslinga šiuos kriterijus nurodyti, kad tai esminė pirkimo sutarties sąlyga.

Iš praktikos galiu pasakyti, kad labai retai kada turima visa informacija su pasiūlymų vertinimu. Ypač tada kai pirkimo vertinime dalyvauja ekspertai. Jei Jūsų pirkimą vertina priežiūros institucijos, joms turėsite pateikti paaiškinimą kaip atlikote vertinimą, kaip pasiskirstė pirkimų komisijos narių balai, o jei vertinimą atliko ekspertas, turėtų aiškiai matytis kaip, kada, kodėl ir už ką buvo skirtas konkretus vertinimo balas. Labai dažnai trūkstant šios informacijos, jei kyla abejonių dėl pasirinktų kriterijų pagrįstumo, logiškumo ar galų galiausias svarbiausio vertinimo mato – realios ekonominės naudos pagrindimo, tai kainuoja pažeidimus perkančiosioms. Tai be abejo nereiškia, kad turite rengti itin detalius protokolus, nes greičiausiai tai bus darbas dėl darbo, bet mano mintis, kad turėkite argumentus bent jau glaustai sudėliotus pasiūlymų vertinimo medžiagoje. Dar mano keli pastebėjimai dėl ekspertų. Neretai, mes neturime žinių ir gebėjimų atlikti pasiūlymų vertinimą. Tokiu atveju pasitelkiame išorės pagalbą. Tai šioje vietoje visada pagalvokite, kad tai greičiausiai bus pagalbinė viešųjų pirkimų veikla ir jums kyla pareiga suvaldyti išorės interesų konfliktą arba jo regimybę. Aha, yra tokia sąvoka iš teismų praktikos. Ji taip neišsiplečiant reiškia, kad jei kyla bent kokia abejonė dėl pirkimo skaidrumo ir objektyvumo, perkančioji privalo nedelsiant sureaguoti (čia dar man atrodo aktuali nors jau senoka, bet aktualumo nepraradusi eVigilo byla, tai galite ją pasiskaityti).

Čia pateikiu tokius mano nuomone svarbiausius bullet pointus, kuriuos visada turėtumėte atsiminti, kaip kelsite ekonominio naudingumo kriterijus:

Pirma, čia turbūt vienas svarbiausių dalykų, kad turite pasirinkti tokius kriterijus, kuriuos pats suprastumėte ir galėtumėte įvertinti. Tai tiesiog žinokite dėl ko išvis vykdžiau tą viešąjį pirkimą, juolab, kad kasacinis teismas jau senai yra pasakęs, kad pirkimas nėra savitikslė procedūra, rezultatas turėtų būti sėkminga pirkimo sutartis :).

Antra, visada Jūsų pasitelkti ekspertai turi būti nešališki, nepriekaištingos reputacijos fiziniai asmenys, gerai išmanantys pirkimo objektą.  Rekomenduojama, kad ekspertinį vertinimą atliktų bent trys ekspertai, kuriais gali būti tiek pirkimo vykdytojo darbuotojai, tiek kiti, nepriklausomi asmenys.  Mano patirtis rodo, ką visad pabrėžiu per mokymus ar konsultuojant, kad turėtumėte parengti ekspertinio vertinimo užduotį, kurioje būtų apibūdintas pirkimo objektas, nurodyti (pateikti) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų parametrai, vertinimo instrukcija. Tai reiškia, turite aiškiai paaiškinti kokio rezultato tikitės iš pasitelktų ekspertų. Todėl visiems ekspertams turi būti pateikiamos vienodos ekspertinio vertinimo užduotys ir sudaromos vienodos sąlygos atlikti vertinimą. Beje taip pat primenu, kad kiekvienas ekspertas vertinimą turi atlikti individualiai, t. y. ekspertinio vertinimo metu tartis tarpusavyje negalima. Na ir žinoma, kiekvienas ekspertas privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją.

Trečia, perkančioji organizacija, pasirinkdama pasiūlymų vertinimo kriterijų, visada turi siekti ekonomiškai naudingiausio sprendimo, todėl visais atvejais renka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Ketvirta, perkančioji organizacija gali pasirinkti (taikyti) (1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų (anksčiau vadintas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi), (2) kainos kriterijų (anksčiau vadintas mažiausios kainos kriterijumi) arba (3) sąnaudų, kurios paskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, kriterijų. 

Penkta, pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją.

Šešta, pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

Kokius kriterijus galima nustatyti?

Atsakymas – visokius, kokius tik norite. Jei jau vykdote ekonominį naudingumą paprastai be kainos ir sąnaudų vertinate kiekybinius arba kokybinius kriterijus. Vienintelis svarbus vertinimo matas, jie turi būti susiję su pirkimo objektu ir turėti tą realią ekonominę naudą perkančiajai organizacijai. Dar Jums turbūt kyla klausimas kas gi tiek kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai? Kiekybiniai – objektyvios prigimties, visiems aiškūs, išreikšti konkrečiomis reikšmėmis (pvz. patirties metų skaičius, sutarčių skaičius ir pan.). Siūlymas visada nustatyti viršutinę vertinimo ribą. Kokybiniai – subjektyvios prigimties, todėl juos reikia kiek įmanoma objektyvizuoti (nustatyti visiems vienodai suprantamą, aiškią vertinimo tvarką, kad visiems būtų aišku už kokią faktinę atitiktį koks bus suteiktas vertinimo balas; apibūdinti subjektyvias sąvokas, pvz. suderinta, išsamu, pakankama ir t.t.; vengti plačių vertinimo balų ribų).

 Kokius kriterijus paprastai renkasi PO?

• Kaina;

• Techniniai pranašumai;

• Estetinės ir funkcinės charakteristikos;

• Socialinės, aplinkosauginės ir inovatyvios charakteristikos;

• Darbuotojų, specialistų kompetencija ir kvalifikacija;

• Garantinė ir techninė priežiūra;

• Kokybiniai parametrai;

• Darbų/ paslaugų atlikimo, prekių pristatymo terminai;

• Darbo užmokestis sutartį vykdysiantiems darbuotojams;

• Darbų organizavimas;

• Papildomas garantinis terminas;

• Antrinis medžiagų panaudijimas;

• Aplinkosauginiai reikalavimai.

Visgi mano praktika rodo, kad dažniausiai yra keliami šie kriterijai:

• Kaina;

• Prekių/paslaugų/ darbų termino sutrumpinimas;

• Papildomas garantinis terminas;

• Darbo užmokestis sutartį vykdysiantiems darbuotojams;

• Specialistų patirtis /išsilavinimas/ profesinė kvalifikacija.

Dar čia surašiau tokias dažniausiai pasitaikančias klaidas formuluojant ekonominio naudingumo kriterijus, tai manau, gal visai verta pasitikrinti ar nepasitaiko ir pas Jus:

Pirma, reiktų vengti subjektyvių arba į „pasiūlymų pateikimo laiką“ orientuotų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

Antra, nenustatyti kriterijų, kurie prieštarautų teisei.  Perkančioji organizacija  neturėtų naudodamasi subtiekimo lygiu nustatyti apribojimų, pvz.  perkančioji organizacija  negali skirti daugiau balų dalyviams, kurie nepasitelks subtiekėjų.

Trečia, kriterijai turi būti užtikrinti visą sutarties laiką. Negalima nustatyti tokių vertinimo kriterijų, kurie vykdant pirkimo sutartį galėtų būti keičiami, pvz. Pasiūlyta idėja pakeičiama kita idėja.

Penkta, neprašyti aprašymų kriterijų „aprašymo detalumas“ naudoti tik kai to neišvengiamai reikia, pvz. reikia pateikti planą, perkamas inovatyvus produktas.

Šešta, nepaisant pareigos užtikrinti racionalumą, tiekėjai turi realiai konkuruoti. Todėl perkančioji organizacija neturėtų papildomų balų skirti dalyviams, be prašomų dalykų, siūlantiems ką nors nemokamai.

Septinta, dažnai perkančiosios organizacijos skiria nepakankamai dėmesio sudaromoms ekonominio naudingumo (kokybė ir kaina) formulėms ir jų reikšmėms, pateiktos formulės yra ydingos. Pvz. formules galima suskirstyti į dvi rūšis: absoliutinės (nepriklausomos, statinės) arba santykinės (reliatyvinės, palyginamosios). Kai taikoma absoliutinė formulė, vieno pasiūlymo gaunami balai nepriklauso nuo kito pasiūlymo. Taikant santykinę formulę, kiekvieno pasiūlymo įvertinimas priklauso ir nuo kitų pasiūlymų (juose nurodytos kainos ir (ar) kokybės). Todėl būtina aiškiai apibūdinti pasirinktas formules ir jų reikšmes, rekomenduotina rinktis absoliutines formules.

Tai pabaigai dar primenu kada kokį pasiūlymų vertinimo kriterijų rinkti. Kainos kriterijus naudotinas, kai pirkimo objektas yra pakankamai paprastai aprašomas, tiekėjams netikslinga rungtis siūlant įvairius pirkimų vykdytojui priimtinus variantus, pvz., pirkimų vykdytojas pageidauja išplatinti jau parengtus spausdintinius leidinius, taigi, kuriam pirkimų vykdytojo nustatytus parametrus atitinkančiam tiekėjui atiteks pirkimo sutartis daugiausiai priklausys nuo tiekėjų pasiūlytos kainos už platinimo paslaugas. 

Kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus naudotinas, kai atsižvelgiama ne tik į kainą ar sąnaudas, bet ir vertinami kokybiniai, aplinkosauginiai ir (arba) socialiniai kriterijai, pvz., estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, sutartį vykdančių specialistų kvalifikacija ir pan., kitaip tariant, tiekėjai turi pasiūlyti geriausią įmanomą objektą pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus už priimtiną kainą / sąnaudas, pvz., efektyviausią jaunimo pilietiškumo ugdymo kampanijos idėją.

Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.

Šilti ir saulėti linkėjimai iš Ispanijos,

Karolina