Neįkliūkite į neskelbiamų pirkimų vykdymo spąstus arba kaip vykdome tokius pirkimus esant priežastims?

Pripažinsiu buvo intensyvus metas, taigi, suderinti viskas pareigas ir darbus nebuvo lengva, taigi ir tinklaraštis buvo atidėtas į šalį. Visgi po intensyvaus mokymų maratono labai norisi su Jumis pareflektuoti viena per mokymus iškelta tema ir teismo pateikta nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl neskelbiamų derybų, konkrečiu atveju kalbėsiu apie neskelbiamą apklausą, teisėtumo ir vykdymo sąlygas.

Kas dažnai vykdote mažos vertės pirkimus, turbūt atkreipėte dėmesį į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pakeitus Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (MVPTA) nuostatas, gerokai buvo praplėstas neskelbiamos apklausos atvejų sąrašas. Taigi, vietoj lyg tol buvusių 20 atvejų (įskaitant atvejus dėl neskelbiamos apklausos dydžio bei atvejus, kai pirkimai nepavyksta, nes tiekėjai pateikia netinkamus arba ne pilnos apimties pasiūlymus) turime 28 atvejus (atmetus pirmuosius), kuriais vadovaujantis galime vykdyti, nepriklausomai nuo pirkimo apimties (atmetus MVPTA 24.2.1 p.), esant atitinkamos priežastims, pirkimą, apie jį neskelbiant. Vienų mokymų metu (ačiū mokymų dalyviui ;)) sulaukiau klausimo dėl minėto MVPTA 24.2 p. atvejų sąrašo taikymo ir jo išimčių. Matyt diskutuoti dėl MVPTA 24.2.1 p. kaip ir nelabai yra prasmės, nes jis gana paprastas: tol, kol esate mažoje vertėje, pasiskaičiuojate kiek ir kokių pirkimų vykdysite. Nepamirškite, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 25 str. Nuostatomis mažai vertei taikomas visas VPĮ pirmasis skirsnis, taiga, labai svarbu tinkamai susiplanuoti pirkimų vertes ir jas sekti, kad nenutiktų taip, kad pažeisite pirkimo būdo, įskaitant ir verčių skaičiavimo taisykles. Tada jau kaip ir bus ouč! Iš esmės pažiesti imperatyviąsias VPĮ normas, taigi, užsidirbsite pažeidimą. Bet grįžkime prie MVPTA. Taigi net ir čia, tas vertes sekti Jūs privalote. Taigi, jei vykdote pirkimą remiantis MVPTA 24.2.1 p. atveju – tiesiog paprastai tariant pirkimo SUTARTIES vertė nesiekia 15000 Eur be PVM, tada kaip ir be didelių pagrindimų ar motyvų, galite vykdyti neskelbiamus pirkimus. Tik šioje vietoje negudraukite, tai, kad taikysite išimtį, tikrai nereiškia to, kad visus pirkimus su atitinkamu BVPŽ kodu galėsite pirkti apie juos neskelbiant. Šioje vietoje nesiplėsiu, nes manau ateityje apie tai dar parašysiu ir pasidalinsiu įžvalgomis, o kaip dar būna su ta neskelbiama apklausa be priežasties, bet su pinigine verte.

Kaip jau užsiminiau, mano tikslas - pakalbėti apie kitus MVPTA 24.2 p. vykdant neskelbiamą apklausą atvejus. Ir šioje vietoje labai norėtųsi pasidalinti viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimtoje 2023-05-11 byloje Nr. Nr. e2A-389-933/2023 (beje, atkreipiu dėmesį, kad Liteko sistemoje šis bylos failas yra sugadintas, taigi, geriausia, jį būtų perskaityti atsisiunčiant iš kitų platformų). Kuo ši byla įdomi, joje buvo sprendžiami klausimai dėl neskelbiamų derybų vykdymo sąlygų (aha, supaprastinto pirkimo, bet jis buvo mažos vertės tąsa, taigi byla tikrai labai aktuali MVPTA 24.2 p. analizei). Ir konkrečiai nuo 2023 m. sausio 1 d. atliktų MVPTA pakeitimų 24.2.15 p. atvejo - jei perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis (nors šis atvejis buvo ir ankstesnės redakcijos MVPTA). Konkrečiu atveju ši byla įdomi tuo, kad vadovaujantis jos išvadomis, kaip ir buvo suformuotos aiškesnės neskelbiamų derybų (konkrečiu atveju neskelbiamos apklausos) teisėtumo ir pagrįstumo taikymo sąlygos.

Pačios bylos fabulos neatpasakosiu, nematau tikslo, nes galite susipažinti su faktinėmis aplinkybėmis, taigi, keliausiu tiesiai prie tikslo - ką gi pasakė Lietuvos Apeliacinis Teismas (LApT)?

Taigi, dėl ko iš esmės susiginčijo perkančioji organizacija (PO) su tiekėju, kuris nebuvo pakviestas dalyvauti neskelbiamose derybose?

Čia man atrodo svarbios kelios įžvalgos. Citatas sukopinsiu ir pakomentuosiu žemiau po jomis:

Dėl neskelbiamų derybų (neskelbiamos apklausos) taikymo sąlygų konkrečiam pirkimo objektui – IT sistemos ir jos licencijų pirkimo (įrankio)

<...>

„VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos. Tam, kad būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje numatytu teisiniu pagrindu, yra būtina, kad egzistuotų poreikis užtikrinti išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugą. Pažymėtina, kad šiai neskelbiamų derybų vykdymo sąlygai taikomas reikalavimas, kad rinkoje negali būti alternatyvų ar pakaitalų perkamam objektui (prekėms, paslaugoms ar darbams), t. y. iš esmės susiklosto natūrali monopolija prekėms, paslaugoms ar darbams (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 795).“

<...>

„Bylos duomenimis nustatyta, kad Pirkimo objektas – viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos licencijų ir techninio palaikymo paslaugos pirkimas. Šiuo pirkimu Kelmės rajono savivaldybės administracija savo pavaldžioms įstaigoms siekia įsigyti naudojamos viešųjų pirkimų proceso administravimo platformos „Mano konkursas“ (MK IS) papildomo funkcionalumo „Dokumentų valdymas“ modulį ir jo diegimą, taip pat metinę MK IS 4 modulių („Dokumentų valdymas“, „Planavimas“, „Pirkimų organizavimas“, „Ataskaitų formavimas“) naudojimo ir techninio palaikymo licenciją su konsultacijomis bei šio proceso sertifikavimą pagal ISO 9001 standartą. Vienas iš siektinų tikslų – skaitmenizuoti 37 perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų procedūras ir iki 2024 m. sausio 1 d. integruoti jas su SAULĖ IS(Techninės specifikacijos 1.2.1 punktas). Kaip jau buvo minėta, platformą perkančioji organizacija ankstesniais pirkimais buvo įsigijusi iš UAB „Mano konkursas“. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad UAB „Mano konkursas“ turi visas turtines autorines teises į manokonkursas.lt platformoje sukurtus ir kuriamus autorystės objektus (MK IS modulius – „Dokumentų valdymas“, „Planavimas“, „Pirkimų organizavimas“ ir „Ataskaitų formavimas“). Pagal bylos duomenis, UAB „Mano konkursas“ gali platinti, diegti, modifikuoti ir prižiūrėti manokonkursas.lt platformoje įdiegtą programinę įrangą, teikti šios programinės įrangos aptarnavimo paslaugas ir šios programinės įrangos mokymų paslaugas (dokumento registracijos Nr. DOK-371, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5). Byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad būtent UAB „Mano konkursas“ turi išimtines teises į MK IS. Teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistavo VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytas teisinis pagrindas, leidęs organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu.“

<...>

„VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punktas numato, kad neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos licencijos, skirtos naudotis duomenų (informacinėmis) bazėmis. VPĮ komentare aiškinant VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas yra pažymėta, kad licencijas gali išduoti tik konkretus tiekėjas, kuris sukūrė konkrečią bazę ir (ar) turi jos valdymo ir (arba) intelektines nuosavybės teises. Be to, perkančiajai organizacijai svarbu įsigyti konkrečios dokumentų ar duomenų (informacinės) bazės licenciją, kuri suteiktų prieigą prie perkančiosios organizacijos poreikius tenkinančių dokumentų ar duomenų (informacijos). Kadangi nėra atitinkamų pirkimo objektų pakaitalų ar alternatyvų, tai perkančioji organizacija šiuos objektus įsigyja neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 805).“

<...>

„Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šioje direktyvoje terminas „duomenų bazė“ reiškia pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkinius. Aptariamos Direktyvos 96/9/EB 3 straipsnyje įtvirtinta, kad pagal šią direktyvą duomenų bazės, kurios pagal duomenų parinkimą ir išdėstymą yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, yra saugomos autorių teisių.

<...>

„Pirkimu buvo siekiama įsigyti platformos (duomenų bazės) modulių licencijas. Platforma jungia skirtingus modulius ir yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas informacijos apie vykdomus / planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus rinkinys (duomenų bazė). Atsižvelgus į tai, kad duomenų bazė yra saugomas autorių teisių objektas, o pagal bylos medžiagą spręsta, jog trečiajam asmeniui buvo suteiktos išimtinės autorinės turtinės teisės į manokonkursas.ltplatformą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistavo ir VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas, leidęs organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu.“

<...>

„Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamos bylos kontekste egzistavo teisiniai pagrindai, leidžiantys organizuoti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu.“

Dėl neskelbiamų derybų (neskelbiamos apklausos) vykdymo ir būtinumo sąlygų

<...>

„VPĮ nuostatų, reguliuojančių neskelbiamas derybas, ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir, ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y., ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-738-370/2021)“

<...>

„Vertinant, ar perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, (ne)prieštarauja VPĮ 17 straipsnyje nurodytiems viešųjų pirkimų principams, atkreiptinas dėmesys į VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje numatytus neskelbiamų derybų vykdymo etapus: 1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus; 2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir

(arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus; 3) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas; 4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. Taigi, neskelbiamų derybų būdo ypatumas yra tas, kad perkančioji organizacija gali neskelbti viešai apie pirkimo pradžią ir pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie toliau dalyvaus pirkimo procedūrose“.

<...>

„Pagal teisinį reguliavimą spręstina, kad vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu, pateikti pasiūlymą gali būti kviečiamas ir vienas tiekėjas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad perkančiosios organizacijos elgesys prieštarauja VPĮ 17 straipsnyje nustatytiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams ar riboja tiekėjų konkurenciją.“

<...>

„Apeliantės argumentai, kad perkančioji organizacija sistemingai protegavo tiekėją UAB „Mano konkursas“, yra deklaratyvūs, laikytini vien subjektyviu situacijos vertinimu. Šiuo atveju, pirma, buvo vykdoma išankstinė (rinkos) konsultacija; antra, anksčiau vykę pirkimai ir jų metu priimti sprendimai – 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sutartys – atsižvelgiant į šios bylos ieškinio dalyką, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; trečia, nei 2022 m. birželio 15 d. sutartis, nei 2022 m. rugsėjo 30 d. sutartis nebuvo pripažintos neteisėtomis ar pažeidžiančiomis VPĮ normas; ketvirta, byloje objektyviais įrodymais nėra paneigtos perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės, kad &lt;...&gt; siekiant išlaikyti įgyvendintų pasiruošimo centralizavimui veiksmų tęstinumą ir racionaliai naudoti lėšas, nėra tikslinga bei finansiškai brangu likus keliems mėnesiams iki su viešųjų pirkimų centralizavimu susijusių VPĮ pakeitimų įsigaliojimo, keisti MK IS įrankį. Apeliantė neįrodė, kad aptariamu atveju MK IS įrankio keitimas labiau atitiktų racionalų lėšų naudojimo principą, teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo pirkimo sąlygų, o reiškė reikalavimą tik dėl perkančiosios organizacijos pirkimo būdo – neskelbiamų derybų – pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgus į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl netinkamo viešųjų pirkimų organizavimo būdo.“

Taigi, kokios mano įžvalgos? Gerai įsiskaitykite į pateiktas citatas, ypač paryškintas vietas. Mano vertinimu, visgi toks teismo vertinimas yra kritikuotinas. Suprantu, kad ši nutartis jau yra turinti res judicatą galią, taigi, nors ir ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT), bet visgi LApT kartais mėgstamas cituoti jau kaip ir teisinį precedentą bei praktiką suformavęs teismas. Bet grįžkime prie įžvalgų ir kokią riziką su tokiu aiškinimu bei taikymu praktikoje, matau.

Ar atkreipėte dėmesį į tai, kad LApT iš esmės nekvestionuoja pačių neskelbiamų derybų vykdymo priežasčių, t. y., kad galimai PO tik pritaikė VPĮ normą, bet priežastis pirkti neskelbiant sukėlė ji pati. Man atrodo, kad visgi šį sprendimą ginčijęs tiekėjas buvo teisus, ką beje kaip ir patvirtino Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvada, tik kažkaip galiausiai ja buvo nepasivadovauta. Iš praktikos, ypač atliekant pirkimų priežiūrą, žinau, kad jei PO sprendimą dėl neskelbiamų derybų (MVP atveju neskelbiamos apklausos) motyvuoja tuo, kad reikėjo skubiai, turėjome sistemas, tai taikėmės prie jų, ypač kai alternatyvų rinkoje tikrai yra, paneigia galimybę vykdyti pirkimą apie jį neskelbiant. Savo esme neskelbiami pirkimai yra skirti ne tam, kad PO būtų patogiau nusipirkti. Viena medalio pusė yra įvairūs meno, sporto ir pan. atvejai. Čia deja VPĮ išlygų nedaro ir nepaisant, kad mes žinome iš ko nusipirkime, bet formaliuoju požymiu pirkimus privalome daryti. Ne tiesiog taip yra baigtinis VPĮ atvejų sąrašas, kad galima nepirkti darant viešuosius pirkimus. Visais kitais atvejai pirkimai privalės būti.

Grįžtant prie šios bylos ir atvejo vertinimo man vis prieš akis iššoka vienas Europos Komisijos (EK) bei OECD pateikiamų pavyzdžių, kaip netinkamos pirkimų vykdymo praktikos. Įvairių mokymų metu dažnai mėgstu jį panaudoti, kad paaiškinčiau daug probleminių aspektų (i) pirkimo verčių skaičiavimo svarbą, (ii) sutarčių keitimus ir galiausiai (iii) pirkimo būdo tinkamą pasirinkimą. Žodžiu EK ir OECD metodinėse rekomendacijos pristatomas realus pavyzdys po atliktų auditų kitose Europos Sąjungos šalyje, tik aš jį adaptavau Lietuvos kontekstui, o jis skamba taip:

Perkančioji organizacija įvykdė neskelbiamą apklausą iš vieno tiekėjo ir sudarė sutartį dėl naujos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos kūrimo (kurią pavadino „bandomąja“ arba „bandomąja“ versija). Numatoma sutarties vertė nesiekė 10 000 EUR be PVM ribos, todėl skelbimas apie pirkimą nebuvo paskelbtas. Perkančioji organizacija nei konkurso sąlygose, nei sutarties sąlygose nenumatė, kad su programine įranga susijusias autorines teises laimėtojas perduotų perkančiajai organizacijai. Todėl konkursą laimėjusi įmonė X išlaikė programinės įrangos autorių teises. Tada perkančioji organizacija su įmone X sudarė keletą papildomų sutarčių, susijusių su programinės įrangos modernizavimu ir plėtra. Papildomas sutartis ji sudarė tiesiogiai su įmone X be jokio konkurso. Perkančioji organizacija teigė, kad jai buvo leista tokiu būdu sudaryti papildomas sutartis, nes įmonė X turėjo išimtines teises (autorių teises) dėl tolesnės IT sistemos plėtros. Tokiu būdu perkančioji organizacija pradėjo nuo labai kuklios vertės sutarties, o vėliau tai pačiai įmonei be konkurencijos patikėjo teikti paslaugas, kurių bendra vertė siekia 500 000 Eur be PVM.

Čia paklausiu Jūsų retoriškai - taip kaip Jūs manote ar tokia situacija yra priimtina? Ar galimi tokie atvejai?

Aišku, grįžant prie bylos esmės, mano pateikiamas pavyzdys kiek kitoks tik ta prasme, kad ši PO įkliuvo į spąstus vykdant neskelbiamus pirkimus neišsisprendusi sutartyse autorinių turtinių teisių klausimo. Beje offtopicas - visada visada paslaugų sutartyse šią vietą sužiūrėkite. Grįžant prie pavyzdžio ir bylos, savo esme situacijos apie tą patį. Tik vienu atveju LApT sprendė, kad toks neskelbiamų pirkimų vykdymas yra ok, kitu gi atveju, panašaus pobūdžio pirkime EK ir OECD sakytų negerai, turime pažeidiminę situaciją.

Kalbant apie minėtą nutartį kas man dar užkliuvo, tai noras išsukti situaciją vertinat per būtinybės prizmę, nes gi artėja SAULĖS IS paleidimas ir PO bus sudėtinga sumenedžinti pirkimus, o naujos sistemos ir kitokiu veikimo principu veikiančios pirkimų administravimo sistemos įsigijimas nebūtų suderinamas su esamomis IT sistemomis bei įsidiegtais sprendimais. Čia dar pabrėšiu, kad nei su vienu iš šių tiekėjų nesu susijusi išskyrus profesionalų draugystę LinkedIne. Pasirinkau aptarti situaciją grynai vedama intereso, nes sulaukiau klausimo per mokymus ir atvejų vertinant neskelbiamų pirkimų sąlygas ir jų tinkamumą yra tekę nemažai. Jau nekalbu apie tai, kad kartais norisi apginti tokias situacijas įvairių patikrinimų ir auditų metų ir tada ieškai teisinių argumentų nenustatyti pažeidimo. Visgi įsiskaičiusi į nutarties išvadas, ypač pabrauktas vietas, manau, kad PO tiesiog tingėjo ir pasidarė pirkimą, kaip jąi būtų paprasčiau. Ar tai gerai ar ne, o ką daryti, kaip nusipirkti, kad visiems visgi būtų gerai, visgi vienareikšmiško atsakymo ko gero nėra. Tačiau šioje vietoje vertinu, kad čia susikerta kelios vertybės: racionalumas ir patogumas. Atskirai LAT citatų ir bylų neieškosiu, bet perfrazuosiu metai iš metų paties LAT cituojamas mintis: negalima pateisinti situacijų, kuriose nukrypus nuo skaidrumo principo, sprendimus dėl pirkimo tinkamumo galėtume pateikti, kad sutaupėme ar, kad mums yra patogiau. Čia gal būsiu nepopuliari, bet visgi VPĮ tam ir sukurtas, kad ne visai ir ne visada pirktume kaip sau. Yra taisyklės ir nusistovėjusi praktika. Todėl mano vertinimu šios konkrečios bylos kontekste ir jos vertinime tikrai turime tautologinę situaciją - perku, nes tik man žinomas konkretus tiekėjas siūlo, nebandau grįsti pirkimo alternatyvomis ir todėl perku. Aš vertinčiau, kad toks neskelbiamų pirkimų supratimas ir vykdymas, neturėtų būti ta praktika, kuria turėtume grįsti ir remtis.

Bet grįžkime taip prie to, nuo ko pradėjau. MVPTA 24.2. punktų ir konkrečiai MVPTA 24.2.15 punkto taikymo atvejų. Ir čia, pačiai pabaigai, pasidalinsiu manau svarbiausiais tokių pirkimų bullet pointais, kuriuos visada visada sau turėtumėte išsikelti kai svarstome apie pirkimo vykdymą apie jį neskelbiant (supaprastintų/tarptautinių atveju – neskelbiamų derybų; mažos vertės – neskelbiamos apklausos):

• Neskelbiamas pirkimas visada yra rinkos ribojimas, nes apie Jūsų pirkimą tiesiog nesužinos viešai, tai ar visada įsivertinate kiek tiekėjų rinkoje visgi yra? Ar pamenate, kad nuo 2022 metų skelbti rinkos konsultacijas jei pirkimus vykdote tik gavę vieno tiekėjo pasiūlymus?

• Kai svarstysite apie neskelbiamą pirkimą, ar tas atvejis grynąja prasme atitiks VPĮ ar MVPTA įvardintus atvejus, ar visgi šiek tiek pritempinėsite?

• Kada sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi? Ar iškart? Čia rekomenduoju pasižiūrėti VPT išvadas dėl covidinių pirkimų teisėtumo bei įgyvendinančių institucijų ginčų teismuose sprendimus.

• Ar nėra taip, kad sprendimą vykdyti neskelbiamą pirkimą sukėlė Jūsų elgesys? Pvz. pasyvumas, alternatyvų neieškojimas ir pan.

• Įsiminkite, nes aš Jums tai pasakiau (juokauju žinoma :D), ypač jei pirkimai bus kaip MVP jų vertinimo matas yra vieno tiekėjo pritaikomumu. Jei pirkimas iš esmės skirtas vienam tiekėjui, nes Jums taip patogiau ar pan. Deja jau tikri nebus gerai.

• Atminkite, kad neskelbiami pirkimai visgi yra išimtis ir nepaisant, kad MVP esame kiek atlaidesni, tai nereiškia, kad sprendimai dėl tokio pirkimo tinkamumo ir teisėtumo neturi būti motyvuoti ar laužti iš piršto.

• O šiaip reiktų matyt dažnai į daug ką žiūrėti paprasčiau. To Jums ir linkiu :).

Tikiuosi kantrybės užteko paskaityti mano įžvalgas iki galo ir dažniau susimąstysite dėl MVPTA 24.2 p. ir 24.2.15 p. bei kitų neskelbiamų pirkimų vykdymo.

Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.