Naujasis pašalinimo pagrindas nuo 2025-02-01 viešuosiuose pirkimuose: kaip jis veikia ir ką reikia žinoti?

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 46 straipsnio 2 (1 )dalies pakeitimas, nustatantis naują pašalinimo pagrindą viešuosiuose pirkimuose. Ši nuostata taikoma tiekėjams, kuriems teismas pritaikė sankciją dėl baudžiamojo nusižengimo, susijusio su viešaisiais pirkimais, ir dėl to jiems yra apribota teisė dalyvauti pirkimuose. Svarbu pabrėžti, kad tai yra išimtinai nacionalinis Lietuvos pašalinimo pagrindas, todėl iki šiol nėra jokios praktikos, kaip jį taikyti, kaip vertinti tiekėjų pateiktus duomenis ir dokumentus, bei kokiais atvejais tiekėjai gali būti laikomi pašalintais. Tai kelia iššūkių tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams, nes neaišku, kaip šis pagrindas bus interpretuojamas praktikoje. Šis pašalinimo pagrindas galioja ne tik naujiems pirkimams, bet ir tiems, kurie buvo pradėti iki 2025-02-01, jei pašalinimo pagrindas egzistavo jau pirkimo metu. Tai reiškia, kad jei tiekėjui teismo sprendimu jau buvo apribota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jis privalo būti pašalintas iš bet kurio vykdomo pirkimo, nepriklausomai nuo jo pradžios datos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis pokytis veikia tiekėjus ir perkančiąsias organizacijas, kokią įtaką jis turi skaidrumo ir proporcingumo principams, bei kaip jis atsispindi Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) pildyme.

Kada tiekėjas gali būti pašalintas iš viešųjų pirkimų?

Pagal VPĮ 46 straipsnio 2(1 )dalį, tiekėjas turi būti pašalintas iš viešųjų pirkimų, jei:

✔ Teismas pripažino, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.
✔ Jam buvo pritaikyta sankcija, ribojanti teisę dalyvauti pirkimuose.
✔ Pašalinimo pagrindas egzistavo jau pirkimo metu – net jei procedūra buvo pradėta iki 2025-02-01.

‼ Svarbu: Šiuo metu Lietuvoje dar nėra tiekėjų, kuriems būtų pritaikyta tokia sankcija, todėl praktinio taikymo gairės dar tik formuojamos.

Skaidrumo principas ir naujasis pašalinimo pagrindas

Vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų yra skaidrumo principas, kuris užtikrina tiekėjų lygiateisiškumą ir aiškius dalyvavimo reikalavimus. Perkančiosios organizacijos privalo objektyviai ir skaidriai tikrinti tiekėjus – negalima atmesti tiekėjo remiantis nepatikrinta ar nepagrįsta informacija. Tiekėjams turi būti aišku, kodėl jie pašalinti iš pirkimo – perkančioji organizacija privalo pateikti pagrįstą sprendimą. Sankcijų taikymas negali būti perteklinis – jei tiekėjas įrodo, kad nusižengimas nebeturi įtakos jo veiklai, jis gali siekti „savęs valymo“ procedūros.Skaidrumo principo užtikrinimas reiškia, kad naujasis pašalinimo pagrindas turi būti taikomas tik esant aiškiam teismo nuosprendžiui, o tiekėjai (tik juridiniai asmenys) turi teisę ginčyti sprendimus dėl jų pašalinimo.

Proporcingumo principo taikymas

Be skaidrumo, naujojo pašalinimo pagrindo taikymui ypač svarbus proporcingumo principas. Proporcingumo principas reiškia, kad perkančioji organizacija neturi teisės šalinti tiekėjo automatiškai, neįvertinusi aplinkybių. Viešųjų pirkimų teisėje šis principas reikalauja, kad:

1. Priemonės būtų tinkamos siekiamam tikslui – tiekėjo pašalinimas turi būti pagrįstas ir būtinas skaidriems pirkimams užtikrinti.

2. Nebūtų perteklinio ribojimo – jei tiekėjas gali įrodyti, kad jo veiksmai nebeturi neigiamos įtakos pirkimams, jis neturėtų būti nepagrįstai šalinamas.

3. Būtų vertinamos individualios aplinkybės – jei tiekėjo elgesys pasikeitė, jis gali būti grąžintas į pirkimus per savęs valymo mechanizmą.

4. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti tiekėjo situaciją ne vien formaliai, bet ir atsižvelgdamos į realią jo veiklą ir pokyčius.

Tiekėjų pareigos ir EBVPD pildymas

Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (EBVPD) yra savideklaracijos forma, kurioje tiekėjai patvirtina, kad jie atitinka pirkimo reikalavimus ir neturi pašalinimo pagrindų.

Kaip pasikeičia EBVPD pildymas?

• Tiekėjai, kuriems nėra pritaikyta sankcija, kaip ir anksčiau, nurodo, kad neturi pašalinimo pagrindų.

• Jei tiekėjui teismo sprendimu pritaikyta sankcija, jis privalo apie tai informuoti perkančiąją organizaciją. Bet pirmiau visada bus baudžiamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

• Jei tiekėjas įrodė, kad ėmėsi veiksmų (pvz., savęs valymo procedūra) ir sankcija nebetaikoma, jis gali teikti informaciją, pagrindžiančią, kad pašalinimo pagrindas nebėra aktualus.

‼ Svarbu: Jei tiekėjas pateikia klaidingą informaciją EBVPD formoje, tai gali būti traktuojama kaip melagingos informacijos pateikimas, dėl ko gali būti pašalintas iš pirkimo ir ateityje.

Vietoj išvadų, pakartojimui :)

• Naujasis pašalinimo pagrindas jau taikomas ir apima pirkimus, kurie buvo pradėti iki 2025-02-01.

• Tai yra nacionalinė Lietuvos nuostata, kurios praktinis taikymas dar nėra aiškus.

• Tiekėjai, turintys teismo pritaikytą sankciją, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose tol, kol ribojimas galioja.

• Perkančiosios organizacijos privalo skaidriai tikrinti tiekėjus ir priimti objektyvius sprendimus, vadovaudamosi skaidrumo ir proporcingumo principais.

• EBVPD pildymas tampa dar svarbesnis – tiekėjai privalo pateikti teisingą informaciją apie savo situaciją.

Ką manote apie šį pokytį? Ar tai reali priemonė skaidresniems viešiesiems pirkimams užtikrinti?

Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.