Mažos vertės pirkimo vykdymas paprasčiau - kada pasirinkimas vykdyti neskelbiamą apklausą būtų teisėtas, o kada ne?

Ar kada susimąstėte, kad mažos vertės pirkimuose (MVP) verčių sumavimo taisyklės nors ir veikia taip pat kaip supaprastintuose ir tarptautiniuose pirkimuose, bet yra ir šiokių tokių skirtumų?

Apie ką aš čia? Ogi apie apie Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (MVPTA) 24.2.1. p. atvejį (jei numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be PVM). Šioje vietoje norisi ypatingą dėmesį atkreipti būtent į paryškintus žodžius ir pabrauktą žodį, nes tai raktažodžiai į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, kai spręsite dėl neskelbiamos apklausos vykdymo šiuo pagrindu. Taigi, pačias verčių skaičiavimo taisykles turbūt puikiai išmanote, nes kai rengiate metinius pirkimų planus, o vėliau ir juos tikslinate (juk žinote, kad metu bėgyje reiktų vis grįžti ir pasi‘double check‘inti ar pirkimą dar galite vykdyti paprastesniu būdu) metinių pirkimų vertę ko gero sekate. Čia toks intarpas į šoną, bet tai matyt irgi svarbu. Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 25 str. nurodo kokios taisyklės taikomos MVP. Tai jame būtent ir parašyta, o MVPTA iš esmės tik pakartota ta svarbi mintis, kad MVP taikomos I skyriaus normos ir taisyklės tiesiogiai. Taigi, iš to Jums kyla pareiga sekti ir žiūrėti kaip su Jūsų suplanuotomis MVP vertėmis visgi yra eigoje. Juk žinote, kad jei pirkimą vykdote žemesniu būdu nei turėtumėte (nes vertės sumuojasi!) - padarote imperatyvų VPĮ pažeidimą. Taigi, toks kaip ir moralas - visada pasižiūrėkite ar nepakito Jūsų planuota pirkimo vertė metų eigoje, o bet tačiau gi visko nutinka, tada reiktų pasitikrinti ar dar galėsite savo planuotus MVP priskirti dar mažai vertei (čia nekalbu apie išimtis aprašytas VPĮ 5 straipsnyje). Nepadarykite imperatyvaus VPĮ pažeidimo, o kad to išvengtumėte Jums tikrai reiktų gerai įsiskaityti į nuo 2023-01-01 įsigaliojusį VPĮ 97 str. pakeitimą ir gerai aprašyti vidaus kontrolės procesą, kuriame matyt turėtų būti įtrauktas procesas ar subprocesas kurio tikslas metų bėgyje vis pasitikrinti suplanuotas pirkimų vertes ir pasižiūrėti ar vis dar su kai kuriais pirkimais esate mažoje vertėje.

Bet grįžkime prie temos, tai kokią čia naujovę (naujieną, o gal visai senieną) Jums noriu pristatyti? MVPTA 24.2.1. p. yra atvejis, kai vykdote neskelbiamą apklausą, nes Jūsų planuojama SUTARTIES vertė nesiekia 15000 Eur be PVM (prie tos 15000 Eur sumos dar irgi grįšiu). Taigi, su šiuo MVPTA pagrindu taip įdomiai: tol, kol esate mažoje vertėje (o ji nuo sausio gi irgi pasikeitė) galite vykdyti neskelbiamas apklausas iki kol priartėsite prie supaprastinto pirkimo vertės. Jaučiu VPT mane labai sukritikuotų už tokį požiūrį, bet čia ir yra svarbus tas kertinis momentas kuo skiriasi verčių sumavimo taisyklės nuo aukštesnių pirkimo būdų. Atrodytų viskas taip paprasta, nuo šiol galiu paskaitęs Karolinos mintį daryti daug neskelbiamų apklausų? Ir čia man norisi pasakyti, kad DEJA NE. Nors palengvinimų ir yra, bet tai nereiškia, kad nuo šiol visus MVP taip ir būtų teisėta vykdyti. Kodėl taip sakau? Todėl, kad MVPTA tuo pačiu uždeda ir apynasrį (sorry už žargoną) neįsismaginti su tokiu MVP vykdymu. MVPTA 9 p. numato būtent tą apynasrį, kaip sakau: Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti Apraše nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos. Ankstesnės redakcijos MVPTA 7 p. kalbėjo apie tą patį. Taigi, jei visgi norisi supiktnaudžiauti MVPTA 24.2.1. p. galimybe (išimtimi), apribojimą tokiai laisvei būtent turės MVPTA 9 punktas. Paprastai  su juo bei 8 p. (anksčiau 6 p.) yra konstatuojami viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai. Nes pažeistumėte ne tik MVPTA sąlygas neapeidinėti taisyklių, bet ir viešųjų pirkimų principus.

Dabar pamodeliuokime situaciją ir tikiuosi Jums pasimatys elgesio modeliai, kada perkančioji organizacija (PO) elgtųsi gerai, o kada visgi ne:

PO 2023 m. sauso mėn. susiplanavo, kad vykdys BVPŽ 391 kodui (baldai) priskirtus 3 pirkimus.

A pirkimo vertė 9000 Eur be PVM

B pirkimo vertė 25000 Eur be PVM

C pirkimo vertė 14000 Eur be PVM

Visus šiuos pirkimus PO planuoja ir žino maždaug kada juos vykdys. Kadangi ji apie juos žino. Tai vertes ji turi sumuoti, kad sektų ar pirkimai vis dar yra MVP bei rinksis pirkimo būdus. Tikėtina A pirkimas bus neskelbiama apklausa (visada galima daryti ir skelbiamą, juk tą žinote :) ), B pirkimas skelbiama apklausa, o C pirkimą reiktų gerai pagalvoti, aš patarčiau rinktis ir jį vykdyti kaip skelbiamą apklausą, nes pvz. jei reiktų keisti pirkimo sutartį ir rezultate koreguotųsi pirkimo vertė, nes reikės daryti sutarties keitimą, tai rizika, kad perlipsite į kitą pirkimo būdą. Čia jau būtų negerai, tikėtina tai būtų pažeidimas.

Metų bėgyje atsirado papildomas baldų poreikis. Ir reikia BVPŽ 391 kodui priskiriamų baldų įsigyti dar už 10000 Eur be PVM. Jei šio poreikio PO nežinojo, tada viskas gerai, poreikis atsirado metų bėgyje, o minėtas MVPTA 24.2.1 p. būtent ir kalba apie pirkimo sutartį, ne bendras sutarčių vertes, bet konkrečią sutartį kurį atsirado metų bėgyje. Tada viskas kaip ir ok.

Bet jei PO susiplanavo šiuos pirkimus ir tuo pat metu skelbia naują pirkimą kurio vertė tarkim ta pati 10000 Eur be PVM ir ji apie jį žinojo, gaunasi toks kaip ir gudravimas. Geriau to nedarykite, nes tą gudravimą pagaus, pamatys ir reikės jį pagrįsti. Ypač jei toks pirkimas finansuojamas iš ES ar pan. fondų ir įgyvendinančioji institucija nuosekliai tikrins ne tik projektų planą, bet ir PO pirkimų planą bei suplanuotas ir išskirtas vertes. O tada jau ne kūrybą turėsite užsiimti, o teisiniais argumentais pagrįsti savo tokį sprendimą. Būna visaip, bet dažniausiai nepaeina...

Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.