Kviečiu į konferenciją apie finansines korekcijas
Vasario 12 d. kviečiu susitikti MRU Teisės mokyklos ir Sorainen konferencijoje apie finansines korekcijas. Kalbėsiu apie skaidrumo principą ir jo taikymą korekcijų sprendimuose, kai tas pats faktas vienais atvejais vertinamas kaip pažeidimas, kitais – ne. Jei dirbate su pirkimais ar ES projektais, ši diskusija tikrai bus naudinga.
APIE MANE
2026-02-12 dalyvausiu MRU Teisės mokyklos ir Sorainen konferencijoje apie finansines korekcijas viešuosiuose pirkimuose. Kviečiu prisijungti ir jus.
Šita tema man svarbi dėl vienos paprastos priežasties. Finansinės korekcijos praktikoje labai dažnai remiasi skaidrumo principu. Skaidrumas sprendimuose kartojamas nuolat. Bet kai pereini prie konkrečių situacijų, prasideda klausimai, į kuriuos vieno aiškaus atsakymo dažniausiai nebūna.
Kur yra riba tarp neaiškumo ir pažeidimo?
Kada dokumentų formuluotė yra tiesiog netiksli, o kada ji jau laikoma tokia, kuri galėjo paveikti tiekėjų elgesį ir konkurenciją?
Kodėl vienais atvejais korekcijos paliekamos, o kitais jos mažinamos ar panaikinamos?
Šitie klausimai nėra teoriniai. Jie tiesiogiai lemia, kaip perkančiosios organizacijos rašo pirkimo dokumentus, kaip komisijos motyvuoja sprendimus ir kiek rizikos lieka po viso proceso. Ypač projektuose, kur kiekvienas sprendimas po to persikelia į kontrolės lygmenį.
Man atrodo, kad dabar esame tokioje stadijoje, kai vien tik pasakyti skaidrumo principas nebeužtenka. Reikia aiškiau susidėlioti, kas konkrečiai laikoma skaidrumu skirtinguose pirkimo etapuose. Ką turi matyti tiekėjas, ką turi pagrįsti perkančioji organizacija, ir kur dažniausiai atsiranda klaidos, dėl kurių vėliau gimsta korekcijos.
Mano pranešimas
Konferencijoje kalbėsiu apie skaidrumo principo turinį kaip veiksnį, kuris lemia finansines korekcijas ir jų taikymą. Noriu ne tiek kartoti bendrą principą, kiek išskleisti, kokiose vietose jis praktikoje virsta argumentu korekcijai. Ir kodėl ta pati situacija vienur laikoma pakankama korekcijai, o kitur ne. Aš kalbėsiu disertacijos tema apie skaidrumo principo įgyvendinimą Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje, bet konferencijoje fokusuosiuosi į labai konkretų kampą :skaidrumo principas toks pat finansinės korekcijos kotekste ar visgi supratimas lemiamas vertintojo taikiusio finansinę korekcija.
Kitaip tariant – noriu išskleisti, kokie skaidrumo turinio elementai praktikoje tampa argumentu korekcijai, ir kur dažniausiai prasideda interpretacija, kai tas pats faktas vienam atrodo pažeidimas, kitam – dar ne.
Jei dirbate su pirkimais, ES projektais, ginčais ar korekcijų vertinimu, verta prisijungti. Bent jau tam, kad pasilygintume, kaip tą pačią ribą suprantame mes, teismai ir kontrolės institucijos.