Kas pasikeis žaliuosiuose pirkimuose nuo gegužės 11 d. – ir kodėl to nepakanka tiesiog žinoti?

Varnelė arba reikalavimas?

Yra dviejų tipų žalieji pirkimai. Vieni – tokie, kur techninėje specifikacijoje įrašyta frazė apie ekologiškumą, tiekėjas pateikia bet kokį dokumentą, ir visi laikomi patenkinti. Kiti – tokie, kur kriterijus yra konkreti, patikrinama, dokumentuojama sąlyga, kurią galima patvirtinti arba paneigti tiek prieš sudarant sutartį, tiek jos vykdymo metu.

Aplinkos ministro 2026 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. D1-20 patvirtinti Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) pakeitimai. Jie nėra revoliuciniai – jokio naujo ir radikaliai kitokio reglamentavimo čia nėra. Tačiau jie yra svarbūs dėl kitos priežasties: kiekvieną esminį pakeitimą galima patikrinti konkrečiu dokumentu, išmatuoti skaičiumi arba įvertinti pagal aiškų kriterijų. Ir būtent tai šiuos pakeitimus daro reikšmingais praktikoje.

Kas keičiasi nuo 2026 m. gegužės 11 d.?

Pakeitimų sąrašas yra platesnio masto, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Keičiasi energinio efektyvumo reikalavimai šešioms produktų grupėms. Sugriežtinami reikalavimai IT įrangai – planšetėms, kompiuteriams ir mobiliesiems telefonams. Nustatomi minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai keturioms naujoms produktų grupėms: valymo priemonėms ir vidaus patalpų valymo paslaugoms, pastatų paprastojo remonto darbams, kelių paprastojo remonto darbams, laminatui ir parketui. Papildomas reikalavimas ekologiniams maisto produktams – prioriteto tvarka perkamas 30 proc. kiekis, atitinkantis ekologinės gamybos kriterijus. Patikslinami transporto priemonių reikalavimai.

Be to, nuo šiol aiškiai įtvirtinama, kad neperkančiųjų organizacijų (t. y. perkančiųjų subjektų pagal Pirkimų įstatymą) pirkimuose minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai taikomi pasirinktinai. Tai svarbus teisinis patikslinimas, kurio iki šiol trūko.

Vienas aspektas, kurį svarbu įsiminti jau dabar: iki 2026 m. gegužės 11 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Tvarkos aprašo nuostatas. Tai reiškia, kad jei skelbimuose, kuriuos planuojate paskelbti gegužę, bus nurodyti seni reikalavimai – tai bus ne tik metodologinė klaida, bet ir neatitiktis galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

Kodėl šie pokyčiai svarbūs praktikoje?

Pirkimų specialistai gerai žino situaciją, kai žaliojo pirkimo reikalavimas įrašomas techninėje specifikacijoje todėl, kad jis „turi būti", o ne todėl, kad pirkimo vykdytojas tikrai žino, kaip jį patikrinti ir kas nutiks, jei tiekėjas jo neįvykdys.

Naujieji pakeitimai šią situaciją spaudžia iš dviejų pusių. Pirma – kriterijai tampa tikslesniai suformuluoti ir labiau patikrinami. Antra – jų taikymo sritis plečiasi, todėl pirkimų specialistas, kuris iki šiol buvo susipažinęs tik su IT įrangos ar baldų kriterijais, nuo gegužės 11 d. turi žinoti ir tai, kokie reikalavimai taikomi paprastajam remontui, valymo paslaugoms ar laminatui.

Dar svarbesnis klausimas – ne ar kriterijai bus įrašyti, o ar jie bus teisingai įrašyti. Nekonkretus, abstraktus ar nepatikrinamas žaliasis kriterijus yra ne mažesnė problema nei jo nebuvimas: jis sukuria tariamą saugumą, bet nei apsaugo nuo pretenzijos, nei garantuoja realaus poveikio aplinkai.

30 proc. ekologiškų maisto produktų: apskaita, planavimas ir sutarties vykdymas

Naujasis 7² punktas nustato, kad pirkimo vykdytojas, pirkdamas maisto produktus pagal Tvarkos aprašo 2 priedo VIII skyriaus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus ir prioriteto tvarka įsigydamas ekologinės gamybos maisto produktus, turi užtikrinti, kad per kalendorinius metus ne mažiau kaip 30 proc. perkamų maisto produktų kiekio (kilogramais, litrais, vienetais) atitiktų Tvarkos aprašo 2 priedo 8.1.1 papunktį.

Tai skamba paprastai. Praktikoje kyla kelios svarbios problemos.

Apskaita. Reikalavimas skaičiuojamas per kalendorinius metus – ne per vieną pirkimą. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti sistemą, leidžiančią stebėti, kiek ekologiško maisto jau nupirkta ir kiek liko iki 30 proc. slenksčio. Jei tokios apskaitos nėra, metų pabaigoje gali paaiškėti, kad reikalavimas neįvykdytas, ir tai bus ne tiekėjo, o pirkimo vykdytojo problema.

Dokumentavimas. Tiekėjas turi pateikti tinkamą ekologinės gamybos patvirtinimą – sertifikatą pagal ES reglamentą 2018/848. Jei pirkimo dokumentuose nenurodyta, kokio dokumento reikalaujama, tiekėjas gali pateikti bet ką. Tada sutarties vykdymo etape patikrinimas tampa formalumu.

Maitinimo paslaugos. Svarbu suprasti, kad 30 proc. reikalavimas galioja ir maitinimo paslaugų pirkimuose – t. y. taikomas maisto produktams, kuriuos naudoja maitinimo paslaugų tiekėjas. Jei pirkimo dokumentuose šis reikalavimas nenumatytas, pirkimo vykdytojas rizikuoja neįvykdyti Tvarkos aprašo reikalavimų, net jei maisto produktai perkami per paslaugų tiekėją.

Kas nėra taikoma. Reikalavimas netaikomas maisto produktams, skirtiems gyvūnams. Taip pat svarbu prisiminti: jei pirkimas vykdomas neskelbiamu mažos vertės būdu arba neskelbiamomis derybomis, Tvarkos aprašo kriterijai taikomi pasirinktinai.

Energinio efektyvumo reikalavimai: ne aukščiausia, o viena iš dviejų aukščiausių

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių reikalavimų žaliuosiuose pirkimuose – energinio efektyvumo klasė. Iki 2026 m. gegužės 11 d. Tvarkos aprašas reikalavo aukščiausios galimos energinės klasės. Nuo gegužės 11 d. – pakanka, kad prekė atitiktų vieną iš dviejų aukščiausių energinio efektyvumo klasių, prieinamų Lietuvos Respublikos rinkoje.

Pakeitimas paveikia šešias produktų grupes: biuro įrangą ir buitinę techniką, kompiuterius ir planšetes, televizorius ir monitorius, patalpų apšvietimą, vandens šildytuvus ir padangas.

Praktiškai tai reiškia kelis dalykus.

Techninė specifikacija negali nurodyti konkrečios klasės raidės. Rinkos situacija kinta: šiandien aukščiausia klasė gali būti A+++, o po metų – A++++. Jei dokumentuose įrašyta konkreti raidė, kyla rizika, kad reikalavimas neatitiks rinkos realybės pirkimo dokumentų paskelbimo dieną. Teisingesnė formuluotė: „prekė turi atitikti vieną iš dviejų aukščiausių energinio efektyvumo klasių, prieinamų Lietuvos Respublikos rinkoje pirkimo dokumentų paskelbimo dieną." Prieš paskelbiant tikslinga patikrinti EPREL duomenų bazę (eprel.ec.europa.eu), kurioje matyti, kokios klasės produktai šiuo metu parduodami Lietuvoje.

Rinkos tyrimas. Jei po rinkos tyrimo paaiškėja, kad dviejų aukščiausių klasių produktų pasiūla yra labai ribota, pirkimo vykdytojas turi tai dokumentuoti ir apsvarstyti, ar reikalavimas neriboja konkurencijos neproporcingai. Žaliasis pirkimas ir diskriminacija – ne vienas ir tas pats. Pirmasis yra teisėtas tikslas, antrasis – pažeidimas.

Padangos – papildoma išimtis. 33 punktas numato, kad pirkimo vykdytojas gali neįsigyti aukštos degalų efektyvumo klasės padangų, jei yra pagrįstas poreikis dėl saugos (aukščiausia sukibimo su šlapia danga klasė) arba visuomenės sveikatos reikalavimų (aukščiausia triukšmo klasė). Tai ne formalumas – tai realus kompromisas tarp aplinkos apsaugos ir saugaus eismo.

IT įranga: taisomumo klasė, atnaujinti įrenginiai ir naujų kriterijų praktika

IT įrangos srityje pakeitimai yra bene konkretiausi ir reikalauja daugiausia dėmesio pirkimų specialistų, kurie reguliariai vykdo kompiuterių, planšečių ar telefonų pirkimus.

Taisomumo klasė. Nuo 2026 m. gegužės 11 d. ne mažiau kaip 50 proc. įsigyjamų planšečių turi atitikti ne žemesnę nei C taisomumo klasę pagal ES reglamentą 2023/1669. Tas pats reikalavimas taikomas ir mobiliesiems telefonams (5.1 punktas). Taisomumo klasė – tai klasifikacija, rodanti, kiek lengvai galima remontuoti įrenginį. A klasė – lengviausia taisyti, G – sunkiausia. Reikalaujama ne žemesnė nei C.

Praktikoje tai reiškia, kad pirkimo dokumentuose reikia nurodyti reglamentą (ES) 2023/1669, o tiekėjas turi pateikti atitinkamą etiketę ar lygiaverčius įrodymus. Jei pirkime numatyta 20 planšečių, 10 iš jų privalo atitikti šį kriterijų – net jei kitos 10 jo neatitinka.

Atnaujinti (refurbished) įrenginiai. Tai visiškai nauja produktų grupė Tvarkos aprašo prasme. Nuo gegužės 11 d. atskirai reglamentuojami atnaujinti kompiuteriai (4¹ punktas) ir atnaujinti mobilieji telefonai (5¹ punktas). Jiems nustatyti trys konkretūs reikalavimai: teigiamas (PASS) funkcionalumo patikrinimas, baterijos pajėgumas ne mažiau kaip 80 proc. po 300 įkrovimo ir iškrovimo ciklų, bei garantija ne trumpesnė kaip dveji metai.

Šis reglamentavimas svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, jis aiškiai atriboja, kas yra žaliasis refurbished pirkimas ir kas – tik etiketė be turinio. Antra, pirkimo vykdytojui tenka pareiga aiškiai suformuluoti šiuos reikalavimus pirkimo dokumentuose: nurodyti, kokio PASS protokolo reikalaujama, kaip bus tikrinamas baterijos pajėgumas ir kokios garantijos sąlygos privalomos. Jei to nėra pirkimo dokumentuose – nėra galimybės patikrinti.

Naujų produktų grupių kriterijai: plečiantis sąrašas, plečiasi ir atsakomybė

Tvarkos aprašo 1 priedas nuo 2026 m. gegužės 11 d. papildytas naujomis produktų grupėmis. Kiekvienai iš jų – savi reikalavimai, savos atitikties įrodymo logikos ir savos praktinės rizikos.

Valymo priemonės ir vidaus patalpų valymo paslaugos (34–35 punktai). Universalūs valikliai, langų valymo priemonės, plovikliai ir skalavimo priemonės nuo gegužės 11 d. turi atitikti I tipo ekologinio ženklo reikalavimus pagal ISO 14024. Priimtini sertifikatai: EU Ecolabel, Nordic Swan, Blue Angel ir kiti pripažinti I tipo ekologiniai ženklai.

Paslaugoms – papildoma niuansas: 35 punktas nustato, kad vidaus patalpų valymo paslaugose naudojamos valymo priemonės turi atitikti 34 punkto reikalavimus, jeigu tai neprieštarauja higienos normoms ar kitiems specialiesiems reikalavimams. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, perkanti valymo paslaugas, turi reikalauti iš tiekėjo ne tik paslaugos, bet ir informacijos apie naudojamas priemones ir jų atitiktį. Sutarties vykdymo metu vertėtų numatyti mechanizmą, kaip tai bus tikrinama – pavyzdžiui, periodinis naudojamų priemonių sąrašo pateikimas su sertifikatais.

Pastatų paprastasis remontas (15¹ punktas). Iki 2026 m. gegužės 11 d. Tvarkos aprašas reglamentavo tik naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų projektavimo ir statybos darbus. Nuo gegužės 11 d. – ir paprastąjį remontą. Reikalavimai: statybinės medžiagos turi atitikti Tvarkos aprašo 2 priedo XIII–XVI skyrių kriterijus, o pirkimo dokumentuose naudojama technika, kurios variklių galia mažesnė nei 45 kW, turi būti elektrinė arba atitikti V emisijų etapo reikalavimus.

Kelių paprastasis remontas (29¹ punktas). Analogiškai – nauja kategorija, kurios iki šiol Tvarkos apraše nebuvo. Ne mažiau kaip vienas iš 26.2.1–26.2.3 papunkčiuose nustatytų kriterijų (perdirbtos medžiagos, GWP vertinimas, aplinkosauginės deklaracijos) turi būti taikomas, kartu su 26.3 punkto kriterijais kelio elementams – kelio ženklams, gatvių apšvietimui, eismo signalams.

Praktinė rizika: pirkimo vykdytojas, kuris iki šiol rengdavo remonto darbų pirkimų dokumentus be žaliųjų kriterijų, dabar privalo juos įtraukti. Jei to nepadarys – pirkimas neatitiks Tvarkos aprašo reikalavimų.

Laminatas ir parketas (21¹ punktas). Ne mažiau kaip 80 proc. naudojamos medienos turi turėti tvariosios miškų ūkio sertifikatą (FSC arba PEFC), lakiųjų organinių junginių emisija – ne daugiau kaip 5 proc. produkto sudėties, formaldehido emisija – ne daugiau kaip 0,05 ppm. Tai konkretūs, patikrinami rodikliai. Tiekėjas turi pateikti sertifikatus ir, jei reikalaujama, testavimo protokolus.

Dažniausios rizikos ir klaidos

Pakeitimų žinojimas dar nereiškia, kad jie bus teisingai pritaikyti. Dažniausios klaidos, su kuriomis susiduria pirkimų specialistai – ir kurias po gegužės 11 d. gali pastebėti kontroliuojančios institucijos – yra tokios.

Kriterijus įrašomas, bet neaišku, kaip bus tikrinama atitiktis. Formuluotė „turi atitikti ekologinius reikalavimus" be nuorodos į konkretų Tvarkos aprašo punktą, be nurodymo, kokio sertifikato ar įrodymo reikalaujama, ir be jokio sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo – tai ne žaliasis pirkimas, o žaliojo pirkimo imitacija. Toks kriterijus neapsaugos nei nuo pretenzijos, nei nuo kontrolės išvados, kad reikalavimas įvykdytas tik formaliai.

Reikalavimai perkeliami mechaniškai iš vieno pirkimo į kitą. Jei pirkimo vykdytojas nusikopijuoja praėjusių metų techninę specifikaciją ir į ją įkelia seną energinio efektyvumo reikalavimą – jis rizikuoja neatitikti nuo gegužės 11 d. galiojančių reikalavimų. Šablonai turi būti peržiūrėti.

AAVS reikalaujama ten, kur ji netaikoma. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001 arba EMAS) reikalavimai Tvarkos aprašo taikyme, tai yra paslaugų ir darbų, o ne prekių kriterijus. Jei pirkimo dokumentuose reikalaujama ISO 14001 perkant biuro baldus ar kompiuterius – tai neteisėta ir gali tapti pretenzijos pagrindu.

Lygiaverčiai įrodymai atmetami be pagrindo. Tvarkos aprašo 9 punktas įpareigoja pirkimo vykdytoją priimti lygiaverčius įrodymus. Jei tiekėjas negali pateikti EU Ecolabel sertifikato, bet pateikia kito pripažinto I tipo ekologinio ženklo dokumentą arba nepriklausomos laboratorijos protokolą, patvirtinantį atitiktį tiems patiems kriterijams – tokį įrodymą atmesti negalima. Nepagrįstas atmetimas – diskriminacija.

Žaliasis kriterijus nurodytas, bet pamirštamas sutarties vykdymo metu. Tai bene labiausiai paplitusi klaida. Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad tiekėjas privalo pateikti ekologinės gamybos sertifikatą arba naudoti ekologiškas valymo priemones – tačiau sutartyje nenumatyta jokio patikrinimo mechanizmo. Kas kas kelis mėnesius prašo tiekėjo pateikti atnaujintą priemonių sąrašą ar patvirtinti, kad ekologiškų maisto produktų kiekis pirktas pagal apskaitos duomenis? Jei niekas – reikalavimas egzistuoja tik popieriuje.

Pirkimo dokumentuose neatskiriama trijų dalykų paskirtis. Techninė specifikacija, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sutarties vykdymo sąlygos – tai skirtingi pirkimo dokumentų elementai, turintys skirtingą teisinę logiką ir prasmę kaip vertiname pasiūlymus. Žaliasis kriterijus gali būti nustatytas kaip minimalus reikalavimas techninėje specifikacijoje, kaip papildomas balas vertinant pasiūlymus, arba kaip sutarties sąlyga. Jei tai supainiojama – kyla ir teisinės, ir praktinės pasekmės.

Ką perkančiosios organizacijos turėtų padaryti jau dabar?

Gegužės 11 d. dar neatėjo, tačiau pasiruošti verta jau dabar. Keletas konkrečių veiksmų.

Peržiūrėti dažniausiai vykdomų pirkimų šablonus. Pirkimų, kuriuose naudojamos techninės specifikacijos su žaliaisiais kriterijais, sąrašą – ir ypač tuos, kurie paveikti naujų reikalavimų (IT įranga, valymo paslaugos, statybos ir remonto darbai, maisto produktai, apšvietimas, baldai) – verta peržiūrėti ir atnaujinti iki gegužės 11 d.

Patikrinti energinio efektyvumo formuluotes. Jei dokumentuose nurodyta konkreti klasės raidė – formuluotę reikia keisti į lankstesnę, susietą su rinkos situacija paskelbimo dieną. Tai paprastas techninis pakeitimas, bet svarbus.

Pasirengti atitikties įrodymų sąrašus. Kiekvienai pirkimų kategorijai verta turėti aiškų sąrašą: kokio dokumento reikalaujama, kas laikoma lygiaverčiu įrodymu, kas bus tikrinama sutarties vykdymo metu. Tai ne biurokratija – tai apsauga ir nuo tiekėjų pretenzijų, ir nuo kontrolės išvadų.

Numatyti sutarties vykdymo kontrolės mechanizmus. Ypač svarbu ten, kur reikalavimai yra ne vienkartiniai (tiekėjas pristatė ir baigta), o tęstiniai: valymo paslaugos, maitinimo paslaugos, remonto darbai. Sutartyje turėtų būti numatyta, kaip ir kada tiekėjas patvirtina atitiktį.

Informuoti pirkimų iniciatorius. Žaliųjų pirkimų kriterijai nėra tik pirkimų specialisto rūpestis. Iniciatorius, formuluodamas poreikį, turi žinoti, kokie aplinkos apsaugos reikalavimai gali būti taikomi jo užsakomai prekei ar paslaugai. Jei iniciatorius nežino – specifikacija bus parengta neteisingai nuo pat pradžių.

Sekti DPS ir preliminariąsias sutartis. Jei organizacija turi galiojančias DPS ar preliminariąsias sutartis, sudarytų iki gegužės 11 d., reikia įvertinti: ar galima konkrečiame pirkime taikyti naujus kriterijus? Pagal Tvarkos aprašo pakeitimus – galima, jei tai neprieštarauja DPS sąlygoms. Tai palankus sprendimas organizacijoms, kurios nori pereiti prie naujų reikalavimų anksčiau nei numatyta.

Žaliųjų pirkimų pokyčiai nuo 2026 m. gegužės 11 d. nėra kažkas baisiai yaptingo, bet visgi tai tiesiog nuosekli raida. platesnė produktų grupių aprėptis, konkretesni kriterijai, tikslesnės formuluotės. Tačiau būtent dėl šios raidos jie tampa svarbesni nei bet kada – nes jų nebegalima ignoruoti kaip abstrakčių aplinkosauginių formalumų.

Kiekvienas iš šių pakeitimų reiškia, kad PO turi ne tik žinoti, koks reikalavimas egzistuoja, bet ir suprasti, kokiam pirkimo objektui jis taikomas, kaip jis turi būti suformuluotas techninėje specifikacijoje, kokio dokumento reikia iš tiekėjo ir kaip bus tikrinama, ar sutarties vykdymo metu reikalavimas laikomas.

Na ir medinukas pabaigai :). Žaliasis pirkimas, kuriame kriterijus parašytas, bet niekas jo netikrina – nėra žaliasis pirkimas. Tai tik žalios spalvos dokumentas :)

Patiko straipsnis? Gal nori apie kažką, kad parašyčiau detaliau, išsamiau. Gal turite konkretų atvejį? Galite jį man atsiųsti ir aš jį panagrinėsiu. Jį man gali pateikti per skiltį Pasidalink atveju.

Apie

Kontaktai

Pasidalink atveju

MB Pirkimų žinutė © 2026

Sužinok apie viešuosius pirkimus paprastai ir aiškiai

Privatumo politika

Sužinok pirmas apie naujausius įrašus

Prenumeruoti naujienlaiškį