Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas po LAT 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties (byla Nr. e3K-3-193-378/2025)

Bylos kontekstas ir ginčo esmė

2025 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025 priėmė nutartį, kuria panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Byla kilo dėl Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo, kuriame pasiūlymai buvo vertinami pagal kainos ir kokybės santykį.

Ginčas nebuvo susijęs su techninės specifikacijos atitiktimi. Teismai nustatė, kad techninę specifikaciją atitiko daugiau nei vieno gamintojo sprendimai. Tačiau ieškovė teigė, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir jiems suteikti lyginamieji svoriai buvo suformuluoti taip, jog realią galimybę laimėti pirkimą turėjo tik vienas tiekėjas, o konkuruoti dėl kainos realiai negalėjo.

Taigi ginčo esmė buvo ne pavienių kriterijų teisėtumas, o visa vertinimo sistema (kriterijų) ir jos poveikis konkurencijai.

Teisinis kontekstas: ekonominio naudingumo kriterijų paskirtis

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas skirtas palyginti kelis tinkamus pasiūlymus tarpusavyje. Techninė specifikacija nustato minimalius reikalavimus, kuriuos pasiūlymas turi atitikti tam, kad apskritai būtų laikomas tinkamu. Ekonominio naudingumo kriterijai taikomi jau vėlesnėje stadijoje ir turi leisti nustatyti, kuris iš tinkamų pasiūlymų yra palankiausias.

Problema atsiranda tuomet, kai ekonominio naudingumo kriterijais pradedama vertinti tai, kas iš esmės jau priklauso techninei atitikčiai. Tokiu atveju kokybės kriterijai nebeapibūdina papildomų pranašumų, o dubliuoja privalomus reikalavimus, perkeldami techninės specifikacijos turinį į vertinimo stadiją.

Ši problema nėra nauja – ESTT apie ją kalba jau daugelį metų. Europadinamiki bylose (T-345/03, T-406/06) buvo aiškiai pasakyta, kad ekonominio naudingumo kriterijais negalima dubliuoti techninių reikalavimų. Tai, kas yra būtina pasiūlymo tinkamumui, savaime netampa pranašumu vien dėl to, kad už tai skiriami balai.

Būtent šiame kontekste ir turi būti vertinama nagrinėjama LAT nutartis.

Pagrindinė problema: kriterijai kaip visuma

Kasacinis teismas nustatė, kad žemesnių instancijų teismai padarė esminę klaidą – jie vertino kiekvieną kriterijų atskirai, bet neįvertino jų visumos poveikio konkurencijai. Tai esminis trūkumas, nes:

• Pirma, konkurenciją gali pažeisti ne tik pavienės pirkimo sąlygos, bet ir jų visuma. Net jei kiekvienas kriterijus atskirai atrodo teisėtas, jų derinys gali būti pritaikytas konkrečiam gamintojui.

• Antra, teismai turėjo įvertinti ne tik tai, ar abu gamintojų produktai atitinka techninę specifikaciją, bet ir tai, kiek ekonominio naudingumo kriterijai leidžia jiems realiai konkuruoti.

• Trečia, svarbi ieškovės pateikta informacija, kad pagal nustatytus kriterijus ir jų lyginamuosius svorius ji būtų turėjusi pasiūlyti apie 10 kartų mažesnę kainą, kad laimėtų pirkimą. Teismai šios aplinkybės iš esmės neįvertino.

Kainos ir kokybės santykio esmė

Kasacinis teismas išsamiai paaiškino kainos ir kokybės santykio kriterijaus esmę:

• Tai nėra būdas visada pasirinkti brangiausią ir kokybiškiausią produktą.

• Tikslas – suvienodinti tiekėjų startines pozicijas, kad vieni galėtų konkuruoti aukštesne kokybe, o kiti – mažesne kaina.

• Kokybės kriterijai turėtų apibūdinti pageidautinus, bet ne privalomus, parametrus.

• Privalomi parametrai turi būti nustatomi techninėje specifikacijoje.

Konkurencijos užtikrinimo pareiga

Kasacinis teismas pabrėžė, kad konkurencijos užtikrinimas yra lygiai toks pat svarbus kaip ir kokybės užtikrinimas:

„Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai.“ Tai reiškia, kad net labai svarbus pirkimo objektas (pvz., susijęs su žmonių sveikata) automatiškai nepateisina konkurencijos ribojimo. Perkančioji organizacija turi pagrįsti, kodėl ji negali pasiekti savo tikslų mažiau konkurenciją varžančiomis priemonėmis.

Praktinės rekomendacijos perkančiosioms organizacijoms

Techninės specifikacijos ir kokybės kriterijai

Aiškiai atskirkite, kas yra būtina (techninė specifikacija) ir kas yra pageidautina (kokybės kriterijai):

• Techninė specifikacija – tai minimalūs reikalavimai, kurių neatitinkantys pasiūlymai bus atmesti. Čia priskirtini parametrai, be kurių pirkimo objektas negalės atlikti savo pagrindinės funkcijos.

• Kokybės kriterijai – tai papildomi pranašumai, už kuriuos esate pasiruošę mokėti daugiau. Jie neturėtų būti būtini pirkimo objekto funkcionavimui.

Pavyzdys iš nagrinėtos bylos:
Jei HBV DNA aptikimo riba ≤10 TV/mL yra būtina saugiam kraujo perdavimui užtikrinti, ji turėtų būti techninėje specifikacijoje, o ne kokybės kriterijuose.

Kiekvieno kriterijaus pagrindimas

Kiekvienam kokybės kriterijui būtina:

• Nurodyti konkretų pridėtinės vertės šaltinį – kaip šis kriterijus pagerina kokybę, efektyvumą ar saugumą.

• Paaiškinti, kodėl už šį pranašumą esate pasiruošę mokėti.

• Pateikti įrodymus (moksliniai tyrimai, ekspertizės, patirties analizė), pagrindžiančius šio kriterijaus svarbą.

• Įvertinti, ar tos pačios naudos negalima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiu būdu.

Kriterijai kaip visuma

Prieš skelbiant pirkimą, atlikite „streso testą“:

• Įvertinkite, kiek gamintojų / tiekėjų rinkoje gali atitikti visus nustatytus kriterijus.

• Apskaičiuokite, kokia kaina turėtų būti pasiūlyta norint kompensuoti maksimalų kokybės balų skirtumą.

• Jei skirtumas nerealistiškai didelis (pvz., 10 kartų), peržiūrėkite kriterijų lyginamuosius svorius.

• Pasitikrinkite, ar kriterijai nėra pernelyg detalūs ir nukreipti į konkrečius techninius sprendimus.

Lyginamųjų svorių nustatymas

Nors įstatymas neriboja kokybės kriterijams skiriamo svorio, būtina:

• Dokumentuokite, kodėl pasirinktas būtent toks kainos ir kokybės santykis.

• Įvertinti, ar kiekvieno subkriterijaus svoris proporcingas jo sukuriamai naudai.

• Jei kokybei skiriamas didelis svoris (pvz., 50 % ar daugiau), būtina ypač kruopščiai pagrįsti, kodėl tai būtina.

• Jei ankstesniuose panašiuose pirkimuose taikytas kitoks santykis, paaiškinti skirtumą.

Rekomendacijos tiekėjams

Kada ginčyti pirkimo sąlygas?

Tiekėjas gali ginčyti pirkimo sąlygas trimis pagrindais:

• Atskiri kriterijai – kai konkretus kriterijus akivaizdžiai neproporcingas, nepagrįstas arba tiesiogiai nurodo į konkretų gamintoją ar sprendimą.

• Kriterijų visuma – kai kiekvienas kriterijus atskirai gali atrodyti teisėtas, bet jų derinys yra pritaikytas vienam tiekėjui.

• Neproporcingi lyginamieji svoriai – kai kokybės kriterijams skirtas svoris yra pernelyg didelis, dėl ko konkuruoti kaina tampa nerealu.

Kokie įrodymai reikalingi?

Ginčydami pirkimo sąlygas, būtina pateikti:

• Techninę informaciją apie jūsų siūlomo produkto charakteristikas ir jo neatitiktį ginčijamiems kriterijams.

• Duomenis apie konkurento produkto atitiktį tiems patiems kriterijams.

• Įrodymus, kad ginčijamas kriterijus nesuteikia pridėtinės vertės arba ta pati nauda pasiekiama alternatyviais būdais.

• Skaičiavimus, parodančius nerealistišką kainos ir kokybės santykį (kaip šioje byloje – 10 kartų mažesnė kaina).

• Ankstesnių panašių pirkimų pavyzdžius.

Dažnos klaidos

Išvengite šių klaidų:

• Nepateikti pasiūlymo ir vėliau teigti, kad negalima įvertinti konkurencijos.

• Ginčyti tik atskirus kriterijus ir nepastebėti jų visumos poveikio.

• Apsiriboti bendro pobūdžio teiginiais be konkrečių įrodymų.

• Vėluoti – pretenzija perkančiajai organizacijai turi būti pateikta laiku, kol galioja pirkimo sąlygos.

Ši LAT nutartis yra reikšminga dėl kelių priežasčių:

• Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti vertinami ne tik atskirai, bet ir kaip visuma.

• Skirtumas tarp techninės specifikacijos ir kokybės kriterijų – parametras, būtinas pirkimo objekto funkcionavimui, neturėtų būti nustatomas kaip kokybės kriterijus.

• Viešasis interesas automatiškai nepateisina konkurencijos ribojimo.

• Tiekėjų galimybės ginčyti pirkimo sąlygas net ir nepateikus pasiūlymo.

Ši byla, manau gana aiškiai nubrėžia ribą, kad net labai svarbus pirkimo objektas, tiesiogiai susijęs su žmonių sveikata, nereiškia, jog perkančioji organizacija gali ignoruoti konkurencijos užtikrinimo principus. Pusiausvyra tarp kokybės ir konkurencijos išlieka vienu pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos ramsčių.