Turbūt didžioji dalis šią naujieną matėte, kad nuo 2024-03-01, o gal ji tyliai praslinko nepastebėta, turėsite vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) parengtomis standartinėmis pirkimo sutarčių nuostatomis kai pirksite prekes. Reikia pastebėti, kad jei pirkimas bus mažos vertės, vykdysite neskelbiamas derybas ar esate komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija (PS ir PO) Jums standartinės sutarčių sąlygos nėra privalomos, tik rekomendacinės.

Kodėl dabar šios nuostatos bus privalomos?

Atsakymas labai paprastas, nes 2023-01-01 Įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 87 str. 1 d.  pakeitimai, kuriais numatyta daug įvairių naujų pareigų. Viena jų, įtvitinta 1 dalyje, pareiga naudotis standartinėmis VPT parengtų sutarčių nuostatomis, kai jos bus parengtos. Laukėme kiek daugiau nei metus ir galiausiai VPT informavo, kad tokios standartinės sutartys yra parengtos ir nuo 2024-03-01 jomis privalėsite naudotis jei vykdyste prekių pirkimus. Taigi, 2024-02-08  VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-19 (specialiai palieku rekvizitus) jei vykdyste supaprastintus ir tarptautinius pirkimus, ir taip pat esate klasikinio sektoriaus PO naudotis privalėsite. Čia ko gero (aišku viskas priklauso nuo PO pirkimų organizavimo taisyklių) reiktų iki tos 2024-03-01 pagalvoti ir įsakymais PO pasitvirtinti, kad po šios datos naudositės standartinėmis prekių pirkimo sutarčių sąlygomis.

Ką daryti jei matote, kad privalomas nuostatas bus sudėtinga pritaikyti?

Iš esmės tiek pati sutartis, tiek gal klausėte VPT pristatymą, leidžia šių sutarčių nenaudoti jei jos Jūsų pirkimo objektui nėra pritaikomos. Be to nepamirškite ir ataskaitų. Iki šiol pildydami Atn-1 formą turėjote formaliai pažymėti kodėl netaikote standartinių pirkimo sutarčių sąlygų, o atsakymas buvo paprastas, nes jų dar nėra, dabar jau reikės papildomai motyvuoti kodėl būtent jų nenaudosite. Ir pats VPĮ pateikia du atvejus, kai šiomis sutartimis vadovautis neprivalėsite:

Pirmasis, kai sutartys nėra taikytinos perkamam objektui

Antrasis,  nėra pritaikomos dėl perkamo objekto ypatumų ir perkančioji organizacija pagrindžia savo sprendimą netaikyti tipinių pirkimo sutarčių sąlygų. Pagrindimą, kaip jau rašiau nuo 2023-01-01 reikėjo nurodyti Atn-1 formoje.

Pabandysiu dar pasidalinti keliomis įžvalgomis (kaip man atrodo) kada tie Jūsų pagrindimai paeitų.

Dėl pirmojo atvejo VPT pristatyme kažkokių gairių iš esmės nepateikė, bet ypatingai tie, kas daug dirbate su sutartimis ir jų kontrole, tikrai rasite argumentų. Pvz. objektas yra išskirtinis, vienetinis arba retas, tarkim netgi pirkimu vyks jo sukūrimas. Nors užuomazgų VPT standartinėje sutartyje kaip tokią sutartį prižiūrėti lyg ir yra, bet labiau tikėtina, kad tokia sutartis netiks. Ypatingai jei perkate inovaciją (vis dar retas atvejis, bet jų daugės dėl poreikio iki 2030-ųjų iškelti šiems pirkimams rodiklius, aha, tikėtina, kad bus kažkas panašiai kaip ir su žalaisiais pirkimais). Kitas atvejis autorystė. Kai Jums kažką sukurs, bet tai nebus toks pirkimas, kai galėtumėte vykdyti neskelbiamas derybas (nes jos yra išimtis). Ir daugiau viskas, atvirai sakant tikrai daugiau atvejį nesugalvojau. Matyt taip yra dėl to, kad VPT standartinės prekių sutarties turinys pakankamai „subalansuotas“ tik mums ko gero užtruks laiko kol išmoksime šią sutartį ne tik skaityti, bet ir aiškinti ;).

Antrasis atvejis skirtas PO kūrybai, gerai, o jei rimtai jei matote, kad sutartis Jums per sudėtinga ir nepritaikoma. Vėl kalbu pernelyg abstrakčiai, nes atvejų iš esmės šiuo pagrindu bus tikrai mažai. Manau bus sunku motyvuoti kodėl objektui netinka. Ką matyt galėčiau patarti, tai ieškoti atsakymų Jūsų techninėse specifikacijose ir per tai bandyti grįsti neįmanomumą naudotis. Bet čia kaip ir su kokiu skaidymų į dalis (kita tema, bet dažniausiai argumentus matau panašius) – nepatogu, nenorim, nemokam, nesinaudosim, neturim žmogiškųjų išteklių. Kadangi teko dirbti ne vienoje priežiūros institucijoje vertinant pirkimus, tai tiesiog pasakysiu taip, jos visos Jūsų užklaus kodėl taip galvojat ir... labai tikėtina, tokie deklaratyvūs Jūsų pasvarstymai tikrai  nepaeis...

Pabandysiu apžvelgti mano nuomone svarbiausius šio sutarties punktus ir paaiškinti mechanizmą kaip veikia šios standartinės sutarčių nuostatos.

Kaip šią sutartį reiktų skaityti ir taikyti?

Nors lyginti kaip ir nereiktų, bet matyt paaiškinti būtų gerai. Iš esmės turime iš fidicinių sutarčių perimtą sutarties modulį, kai turime bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Bendrosios sąlygos nekinta, jos yra aiškiai apibrėžtos ir jų koreguoti nereikėtų. Gal geriau reiktų sakyti negalima. Kodėl? Nes pati kaip teisininkė žinau kaip kartais vienas po kito sekantys punktai yra tiesiogiai vienas su kitu susiję. Nors matysite VPT standartinėje prekių sutartyje punktus, kur galimos opcijos arba įrašomos skiltys, bet tai tikrai nereiškia, kad jas galite braukyti ir koreguoti savaip. Tikrai ne, nes iš esmės VPT rengdama šią sutartį stengėsi sudėlioti jos modelį, kad nuostatos apimtų ir PO ir tiekėjo šalių balansą. Gal atkreipėte dėmesį, o jei ne tai atkreipiu jį pati, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2023aisiais tikrai daug sprendė ginčų dėl sutarčių ir jų aiškinimo. Ypač buvo pamėgta naudoti contra preferentem (dviprasmybės PO nenaudai, tiekėjo naudai) taisyklę. Ką beveik visuose sprendimuose akcentavo LAT, turime išaugti viešųjų pirkimų iš modelio, kad PO neklysta. PO sąlygos nekvestionuotinos. Iš esmės taip yra ir toliau, juk po laiko negali sakyti, kad sąlyga neaiški, kai ją tau pritaiko, bet LAT labai akcentavo ir matyt ateityje akcentuos, kad visgi PO ir tiekėjas yra partneriai, jie turi stengtis vienas dėl kito. Taigi tokios sutartys, kuriomis yra iškraipoma pusiausvyra arba balansas tarp šalių, yra netinkamos. Kas dalyvaujate mano mokymuose, o jei ne ir VPT vedlyje rengiau temą apie sutartis, tai labai akcentuoju tai visada, nustatydami tiek teises, tiek pareigas, jas turite padalyti vienodai, teik tiekėjui, teik PO. Taigi, grįžtant prie minties kodėl reiktų nekišti nagų prie bendrųjų sąlygų, nes labai tikėtina, kad tą balansą sugriausite. Įgyvendinančioji institucija, kurioje dirbau, taip pat turėjo standartinę rangos sutartį. Aišku ji nebuvo privaloma, bet ką dažnai matydavome, kad ji tapdavo tokiu padirbiniu, kur tiek buvo mėsinėjamos kai kurios nuostatos, kad paskui suprasti net man teisininkei, kuri kaip ir moka skaityti sutartis, būdavo nelengva, o jei dar ne visai sėkmingai ta sutartis būdavo įgyvendinta, tai tikrai sunku būdavo pateisinti nepažeidiminius atvejus. Taigi bendrųjų sutarčių sąlygų dalį palikite ir kūryba šioje vietoje neužsiimkite.

O kaip tada su tomis specialiosiomis sąlygomis? Čia jau tikrai galite jaustis laisviau, bet siūlau neįsidrąsinti ir nebraukti visų Jūsų nuomone neaktualių punktų. Kodėl taip sakau? Nes ši sutartis yra Jums kaip špargalkė nepamesti minties ir pasičekinti ar viskas su Jūsų pirkimo sąlygomis yra gerai. Be to neretai PO pamiršta, kad šiaip jau VPĮ 87 str. yra numatytos privalomos sutarčių nuostatos, kurias deja ne visada atsimena visos PO, kad jas rektų turtėti sutartyje. Tai dabar gerai, jos tikrai bus. Kitas sutarties pliusas, kad  idealiu atveju iš esmės yra išgriebtos sudėtingiausios situacijos, galinčios lemti pažeidimus. Ar aiškinantis tai kokia yra vienokia ar kitokia techninės specifikacijos ar kainodaros sąlyga, ar kaip ketiname keisti ir išvis ar ketiname keisti pirkimo sutartis, kokius terminus nustatome ir kaip juos aiškiname ir pan. Beje pačioje sutartyje (specialiosiose sąlygose) yra tokių įdomių pastabų, kurios tikiu išjudins ledus vykdyti pirkimus su socialiniais kriterijais ir pan. Taigi, apibendrinant specialiąsias sąlygas keisti galėsite, tik nepamirškite peržvelgti visą sutartį ir nepalikti tuščių vietų.

Apžvelgsiu tokiau tokias įdomesnes (dažnai problemines) šios sutarties nuostatas ir jas pakomentuosiu šalia

Galvojau kaip čia patogiau padarius, nes teksto ir taip nemažai, o aptarti irgi yra ką, tai sugalvojau padaryti pastabas lentelės pavidalu ir ją padariau, bet deja ji neįsikėlė į tinlaraštį, tai tą patį visgi teko perrašyti teksto formatu. Tai toliau bus taip, nurodysiu koios sutarties ir koks punktas bei pateiksiu savo komentarą šalia. Gal nepatogiausia versija, bet tinklaraštis deja neleido kitaip įkelti teksto. O pačią lentelę įkeliu kaip atsisiuntimo failą, tai ją rasi paspaudęs šią nuorodą.

Bendroji

1.3.1. Sutartį sudarantys dokumentai turi būti suprantami kaip papildantys vienas kitą. Bet kokio Sutarties dokumentų sąlygų neatitikimo ar neaiškumo atveju, toks neatitikimas ar neaiškumas pašalinamas dokumentus aiškinant tokia eilės tvarka:

1.3.1.1. Techninė specifikacija;

1.3.1.2. Specialiosios sąlygos;

1.3.1.3. Bendrosios sąlygos;

1.3.1.4. Pirkimo dokumentai (išskyrus techninę specifikaciją);

1.3.1.5. Pasiūlymas;

1.3.1.6. Kiti Specialiosiose sąlygose išvardinti priedai.

1.3.2. Tuo atveju, kai Šalių Susitarimu yra keičiamos Sutarties sąlygos, naujai sutartos Sutarties sąlygos turi viršenybę prieš pakeistąsias.

1.3.3. Jeigu Šalys susitaria dėl Sutarties sąlygų arba priedo papildymo nauja sąlyga, neatitikimo ar neaiškumo atveju tokia sąlyga turi viršenybę atitinkamai kitų Sutarties sąlygų arba kitų to priedo sąlygų atžvilgiu.

1.3.4. Jeigu Šalys susitaria dėl naujo priedo, Šalys turi sutarti dėl naujojo priedo įtraukimo į priedų sąrašą vietos ir jo reikšmės aiškinant Sutartį. Jeigu naujas priedas yra įterpiamas į priedų sąrašą, jam turi būti suteikiamas eilės numeris su viršutiniu indeksu, atsižvelgiant į priedų eiliškumą ir svarbą (pavyzdžiui, priedas Nr. 41).

Įtraukiu visą punktą, nes aiškiau bus matyti. Kas man faina, kad turime sudėliotą aiškią pirkimo dokumentų hierarchiją. Iki šiol buvo visokių atvejų. Pvz, ar žinojote, kad VPĮ 35 str.  3 d. įtvirtino pirkimo skelbimo prioritetą prieš kitus pirkimo dokumentus. Daug yra tekę matyti tokių atvejų, kai PO pastabų skiltyse numato terminus ir jie skiriasi nuo sutartyje ar techninėje specifikacijoje (sąlygose) nustatytų terminų. Tai kas tokiais atvejais būdavo, jei tikrai skelbime matome kitaip, tai iš esmės yra pažeidimas. De facto PO taikydama kitokius terminus atlikdavo VPĮ 89 str. 4 d. 1 p. pažeidimą. Kas kaip suprantate nėra gerai. Manau dabar bus aiškiau, turime aiškią struktūrą kas prieš ką turi prioritetą, reiškia tuo ir vadovausimės. Utopinių VPĮ 35 str. 3 d. atvejų mažės (tikiuosi!)  :).

Bendroji

6.2.3.2.  priimti Prekes su išlygomis, pasirašydamas Prekių perdavimo–priėmimo aktą ir Prekių patikrinimo metu sudarytą defektų aktą, kuriame Pirkėjas privalo nurodyti per Prekių priėmimą pastebėtus Prekių ar pateikiamų Tiekėjo dokumentų trūkumus ir tų trūkumų pašalinimo tvarką (toliau – Defektų aktas); arba

Bravo idėjos pasiūlytojams. Didžiajai daliai PO tokio dokumento labai trūkdavo. Kaip neretai vyksta prekių priėmimas-perdavimas, paprastai paskubomis. Tikrai manau esate sutikę tiekėjų, kurie sutartis įvykdo paskutinę termino dieną. Kaip ir viskas gerai, žiūrint formaliai, bet PO tikrai beveik neįmanoma tokias prekes priimti sklandžiai. Ką visada siūlydavau, rengiant sutartis apie tai pagalvoti ir galutinį terminą bei pristatymo terminą atsieti laiko tarpu, būtent galimiems defektams nustatyti ir identifikavus pateikti tiekėjui juos pataisyti, o ko dar gi neretai pritrūksta, tai laiko. Laiko PO susisukti ir patikrinti kokybę, tiekėjui laiko pakeisti netinkamos kokybės prekes į kitas. Jei terminus sudėliosite, bus lengviau tokias sutarčių krizes suvaldyti.

Bendroji

6.2.3.2.  priimti Prekes su išlygomis, pasirašydamas Prekių perdavimo–priėmimo aktą ir Prekių patikrinimo metu sudarytą defektų aktą, kuriame Pirkėjas privalo nurodyti per Prekių priėmimą pastebėtus Prekių ar pateikiamų Tiekėjo dokumentų trūkumus ir tų trūkumų pašalinimo tvarką (toliau – Defektų aktas); arba

Bendroji

6.2.10. Jeigu Tiekėjas Prekes pristatė per Specialiosiose sąlygose nustatytą Prekių pristatymo terminą, tačiau jos turi trūkumų ir Tiekėjas šių trūkumų neištaiso iki Specialiosiose sąlygose nurodyto Prekių pristatymo termino pabaigos, Tiekėjui iki tinkamų Prekių pristatymo dienos taikomos Specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio netesybos.

Bendroji

7.1.1. Prekėms taikomas teisės aktuose nustatytas ir (ar) gamintojo taikomas garantinis terminas, jeigu Techninėje specifikacijoje ar Specialiosiose sąlygose nėra nurodytas kitas garantinis terminas. Jeigu garantinis terminas nėra niekur nustatytas, Prekėms taikomas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių garantinis terminas. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo pristatytų Prekių perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos.

Pagaliau aiškiai įtvirtinti garantiniai terminai. Tikrai vienu metu turėjome praktiką, kad jei PO yra juridinis asmuo, kažkodėl buvo nuvilnijusi praktika kartais siūlyti trumpesnius garantinius terminus jei PO aiškiai jų neišrašė sutartyje ar pirkimo sąlygose. Ir čia man pačiai būdavo pasimetimo, nes garantijos terminus nustatančios civilinio kodekso (CK) nuostatos yra skirtos vartotojui ir jo teisių gynybai. Paprastai vartotojas suprantamas kaip fizinis asmuo. Aišku Europos Teisingumo Teismo praktikoje (ESTT) yra išaiškinimų dėl to,kad vartotojas gali būti suprantamas plačiau, t.y, taikoma ir jurdiniam asmeniui, bet dabar bus aiškiau. Dar geras dalykas, kad aiškiai paaiškinta kada garantijos terminas bus skaičiuojamas. Kaip taisyklė, didžioji dalis sutarčių to nenustatydavo.

Bendroji

7.4.1. Jeigu Tiekėjas atsisako pašalinti arba nepašalina Prekių trūkumų per Pirkėjo nustatytus protingus terminus, Pirkėjas turi teisę:

7.4.1.1.  pašalinti Prekių trūkumus pats arba pasamdydamas trečiuosius asmenis, iš anksto apie tai informuodamas Tiekėją, ir pareikalauti Tiekėjo atlyginti Prekių ekspertizės bei Prekių trūkumų šalinimo išlaidas ir padengti patirtus nuostolius; arba

7.4.1.2.  reikalauti sumažinti Tiekėjui mokėtiną sumą ir grąžinti dėl šios sumos sumažinimo susidariusią permoką per 30 (trisdešimt) dienų nuo Tiekėjui nustatyto termino pašalinti Prekių trūkumus pabaigos; arba

7.4.1.3. grąžinti Prekes Tiekėjui ir nemokėti už tokias Prekes ar reikalauti grąžinti už Prekes sumokėtą sumą bei nutraukti Sutartį.

7.4.2. Tiekėjui pagal Sutartį mokėtina suma sumažinama tiek, kiek sumažėja Prekių vertė Pirkėjui dėl Prekių trūkumų. Į Prekių vertės sumažėjimą, be kita ko, įskaičiuojamos Pirkėjo išlaidos Prekių trūkumų įvertinimui ir šalinimui, Prekių vertės sumažėjimas, Pirkėjo esamų ar būsimų išlaidų Prekių eksploatavimui padidėjimas (jeigu tokios išlaidos buvo vertinamos pirkimo metu).

7.4.3. Tiekėjas privalo patenkinti Pirkėjo pagal Bendrųjų sąlygų 7.4.4 punktą pareikštą piniginį reikalavimą per 30 (trisdešimt) dienų arba per ilgesnį Pirkėjo reikalavime nurodytą protingą terminą.

7.4.4. Už vėlavimą pašalinti Prekių trūkumus Pirkėjas privalo reikalauti Tiekėjo sumokėti Specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio netesybas.

Kuo šie punktai yra įdomūs? Jie numato tokį įdomų procesą kaip kokybės ekspertizę. Tikiu, kad buvo tokių PO, kurios kartais tokia sąlygas įsidėdavo, bet turbūt reta kuri. Tuo pačiu čia pasimato šio sutarties balansas, jis saugo PO nuo tiekėjų piktnaudžiavimo (analogiško nuostatos yra ginančios ir tiekėjus). Tuo pačiu kaip matote sprendžia klausimus ką toliau daryti, kai pristatytos prekės su trūkumais. Ar vykdyti toliau mokėjimus ir reikalauti taisyti trūkumus? Kaipo informuoti? Kaip daryti išskaitas ir išvis ar tokias jas galima daryti (tikrai nuo šiol bus galima)? Ir aiškiai susieja tai su netesybomis. Taigi specialiosiose sąlygose dar papilomai šią vietą pasižiūrėkite, gal verta numatyti keliapakopinę netesybų struktūrą.

Bendroji

8.1.2. Jei taikytina, Pirkėjas privalo ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) darbo dienų nuo Sutarties įsigaliojimo arba per kitą pirkimo dokumentuose nurodytą terminą parengti ir pateikti Tiekėjui suderinimui Prekių tiekimo grafiką (toliau – Grafikas).

Kaip ir viskas aišku, bet geras dalykas, kad aiškiai numatoma galimybė derinti konkrečius prekių tiekimo grafikus. Tik šioje vietoje visada pagalvokite, kad jei juos koreguosite ar nereiktų grįžti į pirkimo vykdymo stadiją ir pasičekinti ar koreguojmamas grafikas nejudina esminių pirkimo sutarties sąlygų.

Bendroji

8.2.3. Jei Tiekėjui pagal šią Sutartį yra priskaičiuotos netesybos, Pirkėjo už Prekes mokėtina suma mažinama priskaičiuotų netesybų suma. Taip pat Pirkėjas turi teisę priskaičiuotas netesybas vienašališkai išskaičiuoti iš bet kokių Tiekėjui atliekamų mokėjimų teisės aktų nustatyta tvarka, pranešant Tiekėjui raštu apie tokių netesybų įskaitymą.

Kaip aš to laukiau! Net specialiai paboldinu. Panaudotas sutartyje galimas įtvirtinti sutartyje nustatytų netesybų įskaitymo principas. CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 str. 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Tai atvejai, kai  PO nustato, kad tiekėjas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir dėl to jam turi būti taikomos netesybos (bauda arba delspinigiai).

Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais  PO gali įskaityti iš mokėtinų sumų pritaikytas netesybas

LAT 2008 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-533-798/2018.

Bendroji

12.3.2.   Pirkėjas turi teisę sumas, gautinas iš Tiekėjo, išskaityti iš mokėjimų Tiekėjui pagal Sutartį (vienašališkai daryti įskaitymus). Dėl šios priežasties Tiekėjas neturi teisės perleisti arba įkeisti reikalavimo teisių į gautinas pagal Sutartį sumas tretiesiems asmenims arba kitaip jomis disponuoti be Pirkėjo sutikimo.

 Analogiška pastaba kaip aukščiau, dar papildomai PO apsaugo, kad tiekėjas nenusisavintų subrangai mokamų pinigų, bet čia geriau įtvirtinti tieisoginio atsiskaitymo su su subrangovais/subtiekėjais galimybę pirkimo sutartyje.

Bendroji

15.1. Visi rezultatai ir su jais susijusios teisės, įgytos vykdant Sutartį, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, išskyrus asmenines neturtines teises į intelektinės veiklos rezultatus, yra Pirkėjo nuosavybė, pereinanti Pirkėjui nuo Prekių perdavimo–priėmimo momento be jokių apribojimų, kurią Pirkėjas gali naudoti, publikuoti, perleisti ar perduoti be atskiro Tiekėjo sutikimo tretiesiems asmenims, jei Specialiosiose sąlygose nenumatyta kitaip ar intelektinės nuosavybės teisės negali būti perduodamos nuosavybės teise dėl Prekių pobūdžio ar (ir) Prekių gamintojo išimtinių teisių, patentų ir kt. 

15.2. Tiekėjas įsipareigoja atlyginti nuostolius Pirkėjui dėl bet kokių reikalavimų, kylančių dėl intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl patento, prekių ženklo, pramoninio dizaino savininko (naudotojo) teisės (registruojamos arba ne), teisės, kylančios iš paraiškų bet kurioms minėtoms teisėms įregistruoti, autoriaus teisės, duomenų bazių gamintojų (sui generis) teisės, firmų, įmonių, organizacijų, verslo pavadinimų ar vardų savininkų ir kitos panašios teisės ar įsipareigojimai, nepriklausomai nuo to, ar jie registruoti Lietuvos Respublikoje, ar kitose šalyse, ar neregistruotini, kaip numatyta Sutartyje, išskyrus atvejus, kai toks pažeidimas atsiranda dėl Pirkėjo kaltės. 

15.3. Tiekėjas neturi teisės be išankstinio rašytinio Pirkėjo sutikimo naudoti Pirkėjo simbolių, pavadinimo ir ženklo reklamoje, rinkodaroje, taip pat naudotis Pirkėjo sukurtais intelektiniais veiklos rezultatais. Pažeidus reikalavimą, Tiekėjui taikoma 1 (vieno) procento bauda nuo Sutarties kainos be PVM.

Išaiškintos intelektinės nuostavybės apimties reikalavimai. Tikrai turėjome atvejų, kai PO nesupradavo, kad neperdavus intelektinės nuosavybės, ji gali sudėingai toliau disponuoti objektą. Gal dažniau tai pasitaiko paslaugų pirkimuose, visgi ir prekių tiekime gali būti sukuriami unikalūs objektai, o neišsprendus kam priklausys turtinės teisės, tiekėjas gali priversti PO toliau vykdyti neskelbiamus pirkimus ne visai su svaromis priežastimis.

Bendroji

17.1. Netesybų už vėlavimą ar pareigų pagal Sutartį pažeidimą sumokėjimas neatleidžia Šalies nuo Sutartyje numatytų jos pareigų vykdymo.

17.2. Netesybų sumokėjimas ir (ar) Sutarties įvykdymo užtikrinimo gavimas nepanaikina Šalies teisės reikalauti, kad kita Šalis kompensuotų jos patirtus nuostolius. Šioje Sutartyje nustatytos netesybos yra laikomos minimaliais, neįrodinėtinais Šalių nuostoliais. Kiekviena iš Šalių turi teisę gauti iš kitos Šalies nuostolių, atsiradusių dėl kitos Šalies netinkamo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo ar nevykdymo, neviršijant Pradinės sutarties vertės be PVM, jei teisės aktai nenumato, kad privalo būti kompensuota didesnė suma. Šiame punkte numatytas atsakomybės ribojimas netaikomas, jei žala atsirado dėl konfidencialumo įsipareigojimų, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Viena iš netesybų rūšių -  delspinigiai. Ne retai būdavo atvejų, kai tiekėjai sakydavo, kad jei jiems nustatomos netesybos, pvz. už terminų pradelsimą delspinigiai, tai atleidžia juo nuo sutarties įvykdymo, nors jos terminai ir suėjo. Šiaip čia kaip ir dalis prievolių teisės, tai aišku, kad neatleisdavo, bet PO gavusios spaudimą, kartais nusileisdavo ir taip ir pabaigdavo tas sutartis. Negerai, ypač jei pirkimas finansuojamas ES. Daug tokių atvejų tapdavo pažeidiminiais. Dabar bus aiškiau, kad netesybos arba kitas būdas kuriuo užtikrinta sutarties prievolė, paprastai tariant sutartis, vis tiek reikia, kad nors ir pvz, vėluojant, bet sutartį reiks pabaigti. Nebent yra sutarta kitaip, kai tam tikri vėlavimai reiškia esminį pažeidimą ir pan.

Bendroji

21.1. Nesant Tiekėjo kaltės ir esant aplinkybėms, kurių Tiekėjas negalėjo numatyti, dėl kurių Tiekėjas negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir (arba) esant kitoms nenumatytoms aplinkybėms, Sutarties šalys turi teisę inicijuoti Prekių (jų dalies) tiekimo sustabdymą iki atitinkamų aplinkybių pasibaigimo. 

Numatyta sąlyga, kurią visada rekomenduodavau. Sutarčių stabdymas. Labai dažnai jo prireikia, ką beje parodė covid-19 pandemija, stabdymo neturėdavome. Beje, kaip matote, tokia teisė numatyta ir tiekėjui, čia ir yra tas šalių balansas apie kurį rašiau aukščiau.

Bendroji

21.2. Prekių (jų dalies) tiekimas gali būti stabdomas esant bent vienai iš šių aplinkybių: 

21.2.1. esant Bendrųjų sąlygų 18 skyriuje numatytoms nenugalimos jėgos aplinkybėms, sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminai stabdomi nuo kliūties atsiradimo momento arba jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento ir atnaujinami, kai minėtos aplinkybės nebetrukdo vykdyti Sutarties; 

21.2.2. Pirkėjas Sutartyje nurodyta tvarka negali priimti Prekių (pavyzdžiui, nebaigta įrengti patalpa, kurioje turi būti įmontuojamos Prekės), o Tiekėjas dėl to negali vykdyti Sutarties; 

21.2.3. dėl nenumatytų prekių, paslaugų ir (ar) darbų, susijusių su perkamu objektu, kurių poreikis paaiškėjo tik vykdant Sutartį; 

21.2.4. ne dėl Pirkėjo kaltės vėluoja kitos Pirkėjo pirkimo sutarties, turinčios tiesioginės įtakos šiai Sutarčiai, vykdymas;  

21.2.5. esant įrodymais pagrįstoms kliūtims ar trukdymams, sukeltiems Tiekėjui kitų trečiųjų asmenų ne dėl Tiekėjo ne laiku ar netinkamai pagal Sutarties sąlygas ir tvarką įvykdytų sutartinių įsipareigojimų; 

21.2.6. pasikeitus galiojančiam teisės aktui ar įsigaliojus naujam teisės aktui, kuris turi įtakos šios Sutarties vykdymui; 

21.2.7. sutartinių įsipareigojimų stabdymo būtinybė atsirado dėl sustabdyto / perskirstyto / negauto ir panašiai Pirkėjo Prekių pirkimui skirto finansavimo arba finansavimo trūkumo; 

21.2.8. dėl teisminių (arbitražinių) ginčų su Pirkėju ar trečiaisiais asmenimis, kurių dalykas yra tiesiogiai susijęs su Sutarties vykdymu. 

21.3. Jei Prekių (jų dalies) tiekimo stabdymas atliekamas dėl Bendrųjų sąlygų 21.2 punkte nurodytų aplinkybių ir tęsiasi ne ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius, toks stabdymas laikomas Sutarties keitimu joje numatytomis sąlygomis.

Nustatyti bendrieji sustabdymo pagrindai ir dar vienas labai geras dalykas, kad ne deklaratyviai stabdome, o su konkrečiais įrodymais. Tikrai turime  daug atvejų, kai tiekėjai dangstosi savo subtiekimo problemomis. Ne retai PO tui ir patiki, o ne visada tai yra tiesa. Kas yra gerai, dabar turime aiškią nuostatą, ką daryti su tais vėluojančiais tiekėjais ir jų argumentais, kad viena XX sakė :D

Dar kas gerai, tai galimybė nustatyti ne tik visos, bet ir etapo dalies stabdymą. Jei Jūsų pirkimas ne vienarūšis, o net ir vienarūšio atveju, tokia sąlyga labai padės ir gauti prekes ir spręsti tiekimo problemas.

Bendroji

22.1.1. Jeigu Šalis pažeidžia Sutartį arba įstatymus bei kitus teisės aktus, kita Šalis turi teisę pareikšti jai rašytinę pretenziją, nurodyti, kokią Sutarties ar įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatą ir kokiu būdu priešinga Šalis pažeidė bei nustatyti protingą terminą ištaisyti pažeidimą.

22.1.2. Pretenziją gavusi Šalis privalo nedelsdama, bet ne vėliau nei per 5 (penkias) darbo dienas, atsakyti į pretenziją ir nurodyti, kokių priemonių imsis siekdama ištaisyti pažeidimą per pretenzijoje nustatytą terminą arba motyvuotai pasiūlyti kitą pagrįstą terminą. Tiekėjo teisė siūlyti kitą terminą nelaikoma Pirkėjo pareiga tą terminą priimti. Pretenziją gavusios Šalies pasiūlytasis terminas pakeičia terminą, nurodytą pretenzijoje, tik jeigu kita Šalis jį patvirtina. 

Vėl kaip ir lyginti nereiktų, bet patirtis perimta iš fidicinių sutarčių. Jose yra tokia ikiteisminė ginčo tvarka, kurią prižiūri fidic inžinierius, ta čia arbitro kaip ir nėra, tam yra abi šalys, bet manau dabar realiai įgyvendinsite tą nuostatą, kurią turėjote (tikėtina) visada, kad ginčai sprendžiami taikiu būdu.

Bendroji

23.1. Tiekėjas turi teisę keisti Prekių modelį ar gamintoją, jei yra visos toliau nurodytos sąlygos:

23.1.1. jei Tiekėjo pasiūlyme nurodytos Prekės nebegaminamos ar iš esmės sutriko jų tiekimas ir gautas gamintojo patvirtinimas ir (ar) Prekės, jų gamintojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir (ar) Prekių tiekimas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms privalomoms tarptautinėms sankcijoms, kaip tai apibrėžta Sankcijų įstatyme ir (ar) Prekės, jų sudedamosios dalys ar (ir) gamintojas neatitinka VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų;

23.1.2. jei keičiamos Prekės visiškai atitinka visus pirkimo dokumentų reikalavimus, yra ne prastesnės, o lygiavertės ar geresnės kokybės nei Tiekėjo pasiūlyme nurodytos Prekės ir Tiekėjas pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu pirkimo procedūrų metu Tiekėjas buvo pateikęs Prekių pavyzdžius, pristatomos Prekės turi būti ne prastesnės kokybės nei pateikti pavyzdžiai;

23.1.3. jei Tiekėjas, ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki numatomo Prekių keitimo, pateikė Pirkėjui rašytinį prašymą su keitimą pagrindžiančiais dokumentais bei gavo Pirkėjo rašytinį sutikimą. Pirkėjas turi teisę nesutikti su Prekės keitimu ir turi teisę nutraukti Sutartį, jei Tiekėjas nepateikė įrodymų ar jų pateikimas nepagrindžia keičiamos Prekės atitikimo pirkimo dokumentams ir lygiavertiškumo ar geresnės kokybės nei šiuo metu tiekiamos Prekės;

23.1.4. Šalys sudarė rašytinį susitarimą prie Sutarties dėl Prekių keitimo.

Įtvirtintas VPĮ 89 str. 1 d. 1 p. pakeitimas, kuris prekių tiekime labai reikalingas, kad  ne prastesnių parametrų prekes galite keisti kitomis. Ką dar papildomai norisi pasakyti, kad iš esmės visada turėtumėte pasitestuoti ar dar viskas yra gerai, ar sąlygas dėl kurių tiekėjas laimėjo pirkimą, dar išlaikote. Institucija, kurioje dirbau, tokius testus darydavo beveik visada, kai matome, kad nuo pasiūlymo ir galutinio sutarties rezultato yra skirtumas. Tikrai ne visada naujesnis, reiškia, kad parametrus pasiūlyta prekė atitiks. Taigi, būkite budrūs.

Bendroji

23.2. Šiame Bendrųjų sąlygų skyriuje nurodytu atveju Prekės turi būti pristatytos už ne didesnę nei pasiūlyme nurodytą kainą.

Jei norima keisti kainą, tai jos pakeitimas galimas per indeksavimą ar kitas nuostatas, jas rasite specialiosiose sąlygose.

Specialioji

Bendrai viskas 5.2 p. nes priklausomai nuo Jūsų kainodaros rinksitės kainodaros būdus

Manau šioje dalyje pagaliau turime vienoje vieoje aiškiai susistemintus esminius kainodaros taikymo dalykus. Problemų būdavo, ne visi iki galo žinome kaip veikia vienas ar kitas kainodaros būdas. Nuo šiol per sutarčių sąlygas, galėsite išgriebti problemytes, pvz. Šioje Sutartyje Pradinės Sutarties vertė yra lygi Tiekėjo pasiūlymo kainai be PVM, apskaičiuotai sudauginus maksimalų Prekių kiekį iš Tiekėjo pasiūlyto įkainio be PVM.

Specialioji

5.3. Sutarties kainos / įkainių perskaičiavimas taikant peržiūros taisykles

(nurodyti sąlygas, dėl kurių bus atliekamas Sutarties kainos/įkainio perskaičiavimas, pasirenkant iš nurodytų variantų arba įrašant kitas Sutarties kainos perskaičiavimo taisykles)

Sutarties kaina / įkainiai bus perskaičiuojami:

5.3.1. dėl PVM tarifo pasikeitimo;

5.3.2. dėl kitų mokesčių, lemiančių Prekių kainos pokytį, pasikeitimo (nurodyti mokesčius, dėl kurių bus atliekamas perskaičiavimas);

5.3.3. dėl kainų lygio pokyčio;

5.3.4. pagal Prekių grupių (įvardinti konkrečią grupę pagal Sutarties dalyką) kainų pokyčius.

Punktas kaip ir bendras, bet juo sprendžiamos visos indeksavimo problemas, kurias turėjome prieš kelis metu. Beje praėjusią savaitę apie tai buvo straipsnis:  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė vertinimą, kaip reiktų peržiūrėti indeksuojamas viešojo pirkimo sutartis.

Kas gi dar gerai – nuo 2023-01-01 VPĮ 87 str. 1 d. 7 p. įpareigoja įsitraukti kainos peržiūros sąlygas jei sutartis yra 6 mėn. ar ilgesnę. Tokią normą turėjome ir anksčiau, per pareigą naudotis kainodaros metodika, kurioje buvo peržiūros taisyklės aprašytos, bet dabar jau aiškiau, kad šias nuostatas, vienokias ar kitokias turite nustatyti pirkimo sutartyje.

Specialioji

9.5. Tiekėjui taikomos baudos dėl aplinkosauginių ir (arba) socialinių kriterijų nesilaikymo

Netaikoma

arba

(nurodyti, dėl kokių konkrečių aplinkosauginių ir (arba) socialinių kriterijų, nurodytų Specialiųjų sąlygų 12 skyriuje, bus taikomos baudos ir kokio dydžio, atsižvelgiant į Sutarties objektą, specifiką, pobūdį ir pan.)

(nurodyti sumą skaičiais) Eur, (nurodyti sumą žodžiais).

arba

Tiekėjas iki Sutarties galiojimo pabaigos įsipareigoja Lietuvos Respublikos teritorijoje pasodinti baudos vertę atitinkančių medžių skaičių (1 medis = 2 Eur) (arba nurodyti kitą skaičių) ir Pirkėjui pateikti tai įrodančius dokumentus (gali būti taikoma tik skiriant baudą dėl aplinkosauginių kriterijų nevykdymo).

Punktas nėra privalomas, bet įdomus tuo, kad galite numatyti alternatyvias sankcijas, ne tik netesybas ar kitus prievolių užtikrinimo būdus. Rekomenduoju apie juos pagalvoti keliant aplinkosauginius ir/ar socialinius kriterijus.

Specialioji

11.2. Esminiai Sutarties pažeidimai

(Pirkėjas gali pasirinkti iš pateiktų variantų / ištrinti nereikalingus / koreguoti pateiktus variantus įrašant jam aktualius terminus / sąlygas / nurodyti kitus pažeidimus, kurie būtų laikomi esminiais Sutarties pažeidimais. Nurodant atvejus, kurie bus laikomi esminiais Sutarties pažeidimais atsižvelgiama į Sutarties objektą ir specifiką, Pirkėjo poreikius kiekvienu konkrečiu atveju)

11.2.1. jeigu Tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų už Sutartyje nustatytą Sutarties kainą / įkainius;

11.2.2. jeigu Tiekėjas nepateikia Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo ilgiau kaip 30 (trisdešimt) dienų nuo galiojančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo termino pabaigos Bendrosiose sąlygose nustatyta tvarka (išskyrus pirminį Sutarties įvykdymo užtikrinimą);

11.2.3. jeigu paaiškėja, kad Tiekėjas nevykdo įsipareigojimų, kurie pasiūlymų vertinimo metu pirkimo dokumentuose buvo nustatyti kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai ir už kuriuos Tiekėjui buvo skiriamos reikšmės, kai pasiūlymas vertintas pagal kainos / sąnaudų ir kokybės santykį ir Tiekėjas per (įrašyti terminą) dienų neištaiso pažeidimų;

11.2.4. jeigu Tiekėjas nesilaiko Sutartyje nustatytų Prekių tiekimo terminų 2 (du) kartus iš eilės arba vėluoja pristatyti Prekes daugiau nei (įrašyti terminą) Sutartyje nustatytas Prekių pristatymo terminas;

11.2.5. jeigu Tiekėjas pažeidžia Prekių pristatymo terminus ir priskaičiuotų netesybų už vėlavimą suma viršija 20 (dvidešimt) proc. Pradinės sutarties vertės;

11.2.6. Tiekėjas pažeidžia Prekių pristatymo terminus ir dėl Prekių pristatymo vėlavimo Prekės tampa nebereikalingos;

11.2.7. Tiekėjas daugiau kaip 2 (du) kartus pristato Prekes, kurios neatitinka Sutartyje ir (ar) Įstatymuose nustatytų reikalavimų Prekėms;

11.2.8. Tiekėjo kvalifikacija tapo nebeatitinkančia pirkimo dokumentuose nustatytų Sutarties tinkamam vykdymui būtinų reikalavimų ir šie neatitikimai nebuvo ištaisyti per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo kvalifikacijos tapimo neatitinkančia dienos;

11.2.9. Tiekėjas pažeidžia šios Sutarties nuostatas, reglamentuojančias konkurenciją, intelektinės nuosavybės ar konfidencialios informacijos valdymą;

11.2.10. Tiekėjas pažeidžia Bendrųjų sąlygų nuostatas dėl Sutarties vykdymui pasitelkiamų naujų subtiekėjų ir (ar specialistų) / esamų subtiekėjų ir (ar) specialistų keitimo.

Nustato esminio sutarties pažeidimo pagrindus. Juos pasirinksite žinoma patys arba sukursite savo. Kas čia įdomaus, kad sudėta matyt visa geroji praktika, kurią įsitraukus labai didelė tikimybė, kad apsaugosite save nuo tiekėjo piktnaudžiavimo. Be to ką rodo teisiminė pratika, PO žymiai sunkiau esminį pažeidimą konstatuoti CK normomis nei nusimačius konkrečias esminio pažeidimo sąlygas.

Apibendrinus pačia sutartį, matyt, turėti tobuląjį variantą visiems gyvenimo atvejams – nepavyks. Visgi struktūriškai tai tikrai gera sutartis. Aišku norisi visada trumpesnio paties sutarties teksto, bet iš esmės juk koreguosite daugiausia specialiąsias sąlygas, o jos ne visos privalomos, išskyrus tas, kurios privalomos pagal VPĮ 87 str. nnuostatas. Taigi, nemanau, kad pačios sutartys atrodys griozdiškai. Tikrai užtruks laiko, kol priprasime ja naudotis. Todėl vieną akmenėlį pamesiu į VPT daržą, kaip visada pernelyg skubate. Nors kaip ir buvo aišku, kad įgyvendinant VPĮ pakeitimus nuo 2023-01-01 kažkada turėsime standartines sutartis, bet laikas nuo tada kai buvo pasirašytas įsakymas iki jo įsigaliojimo yra per trumpas. Ne pilnas mėnuo pasirengti ir adaptuoti pirkimus mano nuomone per mažas, be to juk atvejai, kai galėsime netaikyti šio sutarties nuostatų, visgi bus reti, tai kam taip reikėjo skubėti?Bet yra kaip yra. Įsigaliojimo punktas numato, kad ši sutartis bus privaloma pirkimams pradėtiems po 2024-03-01, taigi, jei prikimą skelbsite po šios datos, vykdant prekių pirkimą jau turėtumėte vadovautis šia sutartimi.

Beje VPT taip pat rengia standartinę paslaugų sutartį, tai neužilgo gal ir ji bus privaloma.

Mano patarimai sėkmingai pirkimo sutarčiai

Dar keli mano patarimai dėl pirkimo sutarčių (tokie veikiau lozungai :D) ką galime laikyti gera viešųjų pirkimų sutartimi:

• Atitinka pirkimo sąlygas ir skelbtą sutarties projektą

  Jei su PD buvo skelbtas pirkimo sutarties projektas, jis nekeičiamas.

• Atitinka laimėtojo (galutinį) pasiūlymą

  Įvertinamas pasiūlymų tikslinimas, jei toks buvo.

• Sutarties sąlygos nediskriminuojančios, aiškios ir tikslios

  Pusiausvyra tarp šalių teisių ir pareigų, vienodai suprantamos

Kita svarbus patarimas -  bendradarbiavimas su tiekėju.  Siekiant tinkamai įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus pirkimo sutarties šalys turi tarpusavyje bendradarbiauti. Todėl bendradarbiavimo pareiga tampa ypatingai svarbi vertinant ar šalys laikėsi sutartinių įsipareigojimų jei tarp tiekėjo ir  PO kyla ginčas.K okią pareigą pasiekti tam tikrą pirkimo sutartimi sulygtą rezultatą ir maksimaliai stengtis įvykdyti sutartį - paprastai sukuria pati sutartis, tai visada priklauso nuo pačios sutarties formuluočių, tiek nuo jos rūšies, pobūdžio, kainos, prisiimamos rizikos ir kitų aplinkybių.

Tinkamas sutartinių įsipareigojimų įvykdymas yra pirkimo sutarties sąlygų įgyvendinimas, kai sutarties šalys pasiekia tą rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. Ir čia yra vienas CK straipsnis, kurį norisi taip pat priminti: CK 6.200 str. Sutarties vykdymo principai

1. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

2. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

3. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

4. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Bonus pater familias principas (atidaus ir apdairaus žmogaus standartas) LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016. Beje bendradarbiavimo pareigą taip pat numato ir VPĮ, tai tas CK čia visai į temą.

Ir saldainis nuo manęs iš praktikos ką norsi visada patarti, kai rengiate sutartis:

Patarimas Nr.  1. Stenkitės dažniausiai taikyti netesybas kaip sutarties įvykdymo užtikrinimą. Visokios garantijos, ypač banko, paprastai yra tikras peilis ir labai  apsunkina dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

Patarimas Nr.2. Gerai pagalvokite apie finansinius įsipareigojimus. Paprastai pagrįstas pasiūlymo galiojimo ar pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis yra: pasiūlymo galiojimui ne daugiau  1-2% nuo planuojamo pirkimo vertės, o pirkimo sutarties užtikrinimui ne daugiau  5-10 % nuo sutarties vertės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis turi būti proporcingas pirkimo svarbai ir tikėtinoms neigiamoms prievolių neįvykdymo pasekmėms.

Patarimas Nr. 3. Rekomenduojama nustatyti ne didesnius nei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo pirkimo sutartyje nustatytos neįvykdytos prievolių dalies. Skaičiuokite nuo neįvykdytos dalies, kad nebūtų netesybų pasipelnymo rizikos (jei kažkokį ginčą turėtumėte teisme) ir pačioje VPT sutartyje pasiūlytas netesybų dydis 0,02 proc., bet jis nėra gipsas, galite nustatyti ir kitą, tiesiog tokia įprasta praktika.

Nežinau ar aiškiau pasidarė, bet tokios mano mintys. Linkiu sėkmės ir kviečiu užeiti į Linkedin, Facebook ar Instragram (visur esu Pirkimų žinutė), padiskutuokime kaip Tu vertini šią VPT standartinę prekių tiekimo sutartį  :).