Aiškumas ar lankstumas? Ką apie tai naujausioje praktikoje išsakė LAT?
Kur baigiasi skaidrumas ir prasideda lankstumas? Naujausia LAT nutartis apie konkurencinį dialogą parodo, kodėl ne kiekviena abejonė dėl skaičiavimų reiškia neteisėtą kriterijų – ir kur iš tikrųjų slypi vertinimo riba.
PASIŪLYMŲ VERTINIMASTEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA
Viešųjų pirkimų praktikoje nuolat kyla klausimas: kaip nustatyti ekonominio naudingumo kriterijus, kad jie būtų aiškūs, objektyvūs ir kartu paliktų erdvės naujumui? 2025 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025 išnagrinėjo ginčą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus perkėlimo projekto konkurencinio dialogo metu taikyto kriterijaus „Energinis efektyvumas (P2)“. Ši nutartis paaiškina, kaip derinti skaidrumą ir lankstumą.
Faktinės aplinkybės
Projektas: Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centro, vykdytas konkurencinio dialogo būdu.
Ginčas: Ieškovė teigė, kad jos pasiūlytas sprendinys (saulės elektrinė + kaupikliai) užtikrina energijos poreikius be pirkimo iš centralizuotų tinklų.
Atsakovė: Lietuvos kalėjimų tarnyba skyrė ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijų, nes abejojo sprendinio realumu.
Teisminė praktika:
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Apeliacinis teismas pripažino kriterijų neteisėtu ir nutraukė pirkimą.
Kasacinis teismas panaikino apeliacinio teismo sprendimą, pabrėždamas, kad kriterijus buvo teisėtas, o ginčas kilo dėl pasiūlymo pagrįstumo.
Kasacinis teismas pasisakė:
Konkurencinio dialogo esmė: tai vienas lanksčiausių pirkimo būdų, kai iš anksto neįmanoma tiksliai apibrėžti techninių reikalavimų. Todėl nereikia reikalauti pernelyg detalių kriterijų dar skelbimo stadijoje.
Fizikiniai dydžiai užtikrina objektyvumą: P2 kriterijus buvo grindžiamas kWh rodikliais, kurie leidžia atlikti skaičiavimus ir patikrinti pasiūlymus.
Techninio projekto nebuvimas nereiškia, kad negalima prognozuoti energijos poreikių – dar pasiūlymų rengimo etape galima remtis turimais techniniais duomenimis, sertifikatais, įrenginių parametrais.
Ginčas dėl skaičiavimų yra įrodymų vertinimo klausimas, o ne kriterijaus teisėtumo problema. Jei kyla abejonių, teismas gali skirti ekspertizę, bet kriterijus išlieka galiojantis.
Pagrindinė problema
Balansas tarp aiškumo ir lankstumo.
Jei kriterijai per daug abstraktūs – kyla subjektyvumo rizika.
Jei per daug detalūs – ribojama inovacija (naujumas) ir konkurencinio dialogo esmė. LAT išaiškino, kad aiškūs, objektyvūs ir patikrinami kriterijai yra teisėti, net jei jie remiasi prognozėmis (ne realiais įrodymais).
Kaip tai galite pritaikyti praktikoje?
Perkančiosioms organizacijoms: konkurencinio dialogo metu kriterijus reikia formuluoti taip, kad jie būtų patikrinami, bet ne per daug detalūs.
Tiekėjams: būtina pagrįsti rodiklius skaičiavimais ir techniniais duomenimis, bet kartu išnaudoti galimybę siūlyti inovatyvius sprendinius.
Teismams: kontrolė turi užtikrinti, kad kriterijai nepažeistų skaidrumo ir lygiateisiškumo, bet kartu neprarastų konkurencinio dialogo esmės – lankstumo.
Išvada
Ši nutartis sprendžia esminį klausimą: kaip suderinti aiškumą ir lankstumą konkurencinio dialogo procedūrose. LAT pabrėžė, kad kriterijai, paremti objektyviais fizikiniais dydžiais, yra teisėti ir pakankami, net jei jie remiasi prognozėmis. Ginčai dėl skaičiavimų sprendžiami įrodymų vertinimu, o ne pripažįstant kriterijus neteisėtais.