
Ar tiekėjo specialisto kompetenciją gali įrodyti universiteto diplomas, jeigu pirkimo sąlygose reikalaujama konkretaus profesinio sertifikato? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2026 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-933/ pateikė svarbius išaiškinimų dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų lygiavertiškumo.
Teismas pabrėžė, kad vertinant tiekėjo pateiktą kvalifikaciją įrodantį dokumentą svarbu ne vien jo pavadinimas ar formą, bet tai, kokią kvalifikaciją ir kompetenciją jis patvirtina. Jeigu pirkimo sąlygose leidžiama pateikti lygiaverčius dokumentus, perkančioji organizacija turi vertinti jų turinį, o ne apsiriboti formaliu dokumento patikrinimu.
Šis išaiškinimas aktualus tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams, kurie kvalifikaciją siekia pagrįsti kitokiais dokumentais, nei nurodyta pirkimo sąlygose.
Ką iš tiesų tikrina kvalifikacijos reikalavimai?
Vertinant tiekėjo kvalifikaciją pirmiausia svarbu prisiminti, kokiam tikslui nustatomi šie reikalavimai.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnį, perkančioji organizacija turi įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Tačiau kvalifikacijos reikalavimų tikslas nėra atrinkti geriausią ar labiausiai patyrusį rinkos dalyvį. Jais siekiama patikrinti, ar tiekėjas turi tai, ko būtina tinkamam konkrečios sutarties įvykdymui.
Tą patį pabrėžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika: reikalavimai turi būti ne didesni, nei būtina tinkamam sutarties įvykdymui užtikrinti.
Šiame kontekste svarbu atskirti pačią kvalifikaciją nuo dokumento, kuriuo ji įrodoma. LAT pabrėžė:
„Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas.“
Kitaip tariant, kvalifikacija egzistuoja nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo ji įrodoma. Dokumentas yra priemonė, padedanti įsitikinti, kad tiekėjas iš tiesų turi reikiamų žinių, gebėjimų, patirties ir kompetencijų.
Todėl vertinant tiekėjo atitiktį negalima apsiriboti vien patikrinimu, ar pateiktas būtent toks dokumentas, koks nurodytas pirkimo sąlygose.
Ar diplomas gali būti lygiavertis profesiniam sertifikatui?
Nagrinėtoje byloje buvo perkamos informacinės sistemos palaikymo, priežiūros ir vystymo paslaugos. Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai keliems specialistams: projektų vadovui, informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų saugos specialistui ir informacinių sistemų testavimo specialistui.
Buvo reikalaujama konkrečių tarptautiniu mastu pripažintų sertifikatų arba jiems lygiaverčių dokumentų. Tiekėjas vietoj nurodytų sertifikatų, pateikė specialistų universitetinius diplomus, jų priedėlius ir papildomus paaiškinimus apie studijų metu įgytas žinias bei kompetencijas. Jis taip pat palygino studijų turinį su atitinkamų sertifikatų reikalavimais.
Perkančioji organizacija šių dokumentų nepripažino lygiaverčiais ir tiekėjo pasiūlymą atmetė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokį sprendimą palaikė. Jų vertinimu, aukštojo mokslo diplomai patvirtina išsilavinimą, tačiau savaime neįrodo konkrečių techninių žinių, įgūdžių ir patirties, kuriuos patvirtina specializuoti sertifikatai.
LAT atkreipė dėmesį, kad aukštojo mokslo diplomas tam tikrais atvejais gali patvirtinti specialisto kvalifikaciją ir kompetenciją. Tai priklauso nuo studijų programos turinio, apimties ir kitų aplinkybių. Tačiau tai nereiškia, kad bet kuris diplomas gali pakeisti profesinį sertifikatą. Vertinant lygiavertiškumą būtina palyginti, kokias kompetencijas patvirtina pirkimo sąlygose nurodytas sertifikatas ir kokias – tiekėjo pateiktas dokumentas. Vien tai, kad dokumentas yra kitokio pavadinimo ar formos, dar nėra pagrindas jo atmesti. Lygiai taip pat vien aukštojo išsilavinimo faktas dar neįrodo, kad specialistas turi visas sertifikatu patvirtinamas kompetencijas.
Kas turi įrodyti, kad dokumentai yra lygiaverčiai?
Tiekėjas, remdamasis dokumentu, kuris nėra tiesiogiai nurodytas pirkimo sąlygose, turi pagrįsti jo lygiavertiškumą. Vien aplinkybė, kad dokumentas patvirtina tam tikrą išsilavinimą ar kvalifikaciją, savaime neleidžia spręsti dėl jo atitikties pirkimo sąlygose nustatytam reikalavimui.
Nagrinėtoje byloje tiekėjas kartu su diplomais pateikė ir papildomus duomenis apie specialistų įgytas kompetencijas. LAT atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl lygiavertiškumo reikšmės gali turėti studijų programos turinys, išklausyti dalykai, jų apimtis, trukmė ir kiti duomenys, leidžiantys įvertinti, kokias žinias bei gebėjimus patvirtina konkretus dokumentas.
Vis dėlto įrodinėjimo pareiga tenka ne vien tiekėjui. LAT taip pat priminė, kad perkančioji organizacija, vertindama lygiavertį dokumentą, negali nustatyti papildomų, pirkimo sąlygose nenumatytų reikalavimų ar pakeisti iš anksto paskelbtų kvalifikacijos reikalavimų turinio. Kilus abejonių dėl dokumento turinio ar juo patvirtinamų kompetencijų, perkančioji organizacija turi imtis aktyvių veiksmų – prašyti tiekėjo paaiškinimų, o prireikus pasitelkti ekspertus.
Jeigu pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti lygiaverčius dokumentus, ši galimybė turi būti reali. Priešingu atveju tiekėjui paliekama tik teorinė teisė teikti alternatyvų dokumentą, nors iš tiesų vertinamas tik konkretaus sertifikato turėjimas.
Ką ši nutartis reiškia praktikoje?
LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau teismas nenusprendė, kad konkrečioje byloje pateikti universitetiniai diplomai yra lygiaverčiai pirkimo sąlygose nurodytiems sertifikatams. Kasacinis teismas konstatavo, kad šis klausimas negali būti sprendžiamas vien pagal dokumento pavadinimą ar rūšį, neįvertinus jo turinio ir juo patvirtinamų kompetencijų.
Ši nutartis reikšminga tuo, kad joje aiškiai apibrėžtos lygiaverčių dokumentų vertinimo ribos. Tiekėjas, remdamasis alternatyviu kvalifikaciją patvirtinančiu dokumentu, turi pagrįsti jo lygiavertiškumą, o perkančioji organizacija privalo šiuos argumentus įvertinti iš esmės, neapsiribodama vien formaliu dokumento pavadinimo vertinimu.
Aptariama nutartis patvirtina, kad tiekėjas turi pagrįsti dokumento lygiavertiškumą, t.y. tiekėjas turi įrodyti, kokias kompetencijas patvirtina jo pateiktas dokumentas, o perkančioji organizacija – šį pagrindimą vertinti iš esmės, laikydamasi iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų.
Daugiau apie tai, kaip pirkimo sąlygose nustatyti lygiavertiškumo reikalavimą, skaityk straipsnyje „Lygiavertiškumas viešuosiuose pirkimuose – ar mokame nustatyti tokį reikalavimą pirkimo sąlygose?“.